Briedis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Alces alces | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Briedis (Alces alces) |
||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
|
||||||||||||||||
 Paplitimas |
Briedis (Alces alces) - stambus elninių (Cervidae) šeimos žinduolis. Nugara, šonai ir krūtinė vasarą durpių spalvos, papilvė, apatinė ir vidinė kojų dalys baltos. Žiemą kailis truputį šviesesnis, pilkšvesnis. Snukis kuprotas. Pasmakrėje kabo 20-30 cm ilgio, apaugusi ilgais plaukais odos raukšlė - „barzda", kuri briedžiui senstant mažėja. Pasižymi plačiais ragais, kuriuos numeta kiekvienais metais (spalio - gruodžio mėn.). Ragai būna dviejų tipų: mentėti ir šakoti, auga pakrypę į galvos šonus (elnių ir stirnų ragai auga statmenai kaktikauliui). Neblogai plaukia. Patinai sveria virš 550 kg, patelės apie 400 kg.
Gimę jaunikliai su motinomis pasilieka apie vienerius metus.
Lietuvoje apyretis. Oficialiai jų buvo 2004 m. apie 3800. Kasmet leidžiama medžioti apie 500. Gyvena lapuočių ir mišriuose miškuose, pelkėse.
