Juozas Paplauskas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Juozas Paplauskas (g. 1896 m. Jonapolio dvare (Alytaus raj.) m. 1946 m.) - darbininkas, profsąjungų organizatorius, politinis veikėjas.
[taisyti] Biografija
Prasilavinęs savarankiškai. 1922 m. „Socialdemokrato“ reikalų vedėjas. 1923 m. gruodžio 28 – 29 d. LSDP XI suvažiavime ir 1925 m. XII suvažiavime išrinktas LSDP CK nariu. 1925 m. III Seimo narys. 1926 - 1927 m. Lietuvos profesinių sąjungų Centro biuro pirmininkas.
Po 1926 m. Krikščionių demokratų organizuoto valstybės perversmo buvo vienas iš pasipriešinimo diktatūrai šalininkų. 1927 m. rugsėjo 9 d. Alytuje plečkaitininkų pučo organizatorius. Nepasisekus sukilimui emigravo į Lenkiją. 1927 m. lapkričio 5 – 6 d. I emigrantų konferencijos Rygoje prezidiumo ir rezoliucijų komisijos narys. 1928 m. rugpjūčio 22 – 23 d. socialdemokratų - politinių emigrantų I konferencijoje Vilniuje ir 1929 m. rugsėjo 7 - 8 d. II konferencijoje išrinktas LSDOU Centro komiteto, (vėliau Vykdomojo komiteto) pirmininku. 1930 m. gruodžio 15 – 16 d. III konferencijoje liko Vykdomojo komiteto nariu.
1936 m. gegužės 16 d. ir 1937 m. kovo 23 d. lenkų policijos buvo areštuotas, įtarus šnipinėjimu Lietuvos naudai, bet 1938 m. gegužės 23 – 26 d. vykusiame teisme išteisintas. 1940 m. kovo mėn. vėl suimtas Lietuvos policijos, atnaujinus Tauragės ir Alytaus sukilimų bylas. Paleistas 1940 m. birželio mėn. TSRS okupavus Lietuvą.
