Litis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Litis (Li) | |
|---|---|
 |
|
| Periodinė grupė | Šarminis metalas |
| Atomo numeris | 3 |
| Išvaizda | Balkšvas metalas |
| Atomo savybės | |
| Atominė masė (Molinė masė) |
6,941 а.m.v. (g/mol) |
| Atomo spindulys | 155 pm |
| Jonizacijos energija (pirmas elektronas) |
519,9(5,39) kJ/mol (eV) |
| Elektronų konfigūracija | [He] 2s1 |
| Cheminės savybės | |
| Kovalentinis spindulys | 163 pm |
| Jono spindulys | 68 (+1e) pm |
| Elektroneigiamumas | 0,98 (pagal Paulingą) |
| Elektrodo potencialas | -3,06 V |
| Oksidacijos laipsniai | 1 |
| Termodinaminės savybės | |
| Tankis | 0,534 g/cm³ |
| Šiluminė talpa | 3,489 J/(K·mol) |
| Šiluminis laidumas | 84,8 W/(m·K) |
| Lydymosi temperatūra | 553,69 K |
| Lydymosi šiluma | 2,89 kJ/mol |
| Virimo temperatūra | 1118,15 K |
| Garavimo šiluma | 148 kJ/mol |
| Molinis tūris | 13,1 cm³/mol |
| Kristalinė gardelė | |
| Kristalinė gardelė | kubinė, tūriškai centruota |
| Gardelės periodas | 3,490 Å |
Litis - sidabriškai baltas metalas, atvirame ore apsineša tamsiai pilku apnašu (Li2O ir Li3N). Litis - pats lengviausias metalas, jo tankis esant 0 °C lygus 0,539g/cm³. Jis minkštas ir plastiškas kaip plastelinas. Ličio lydymosi ir virimo temperatūros - 180,5 °C ir 1327 °C - pačios aukščiausios tarp IA grupės metalų.
Palyginus su natriu litis yra mažiau chemiškai aktyvus. Su vandeniu litis reaguoja silpniau nei kiti IA grupės metalai. Su deguonimi ir azotu litis reaguoja kambario temperatūroje, o esant 200 °C - užsidega. Paprastomis sąlygomis lytis aktyviai reaguoja su visais halogenais.
Litį 1817 m. atrado Johanas Augustas Arfvedsonas (Johan August Arfwedson).
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Bercelijus metalą pavadino ličiu dėl to, kad norėjo išryškinti jo skirtumą nuo natrio ir kalio, kurie tuo metu buvo randami tik druskose, tuo tarpu kai litis buvo išgaunamas ir iš akmenų (gr. lithos - akmuo).
 |
Šis straipsnis apie cheminį elementą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
