Šiaudinė baidyklė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šiaudine baidykle vadinama argumentacijos klaida kai oponentas klaidingai interpretuoja ar perfrazuoja (dažnai - sukarikatūrina) kritikuojamą poziciją, siekdamas padaryti ją mažiau atsparią kritikai. Tada kritikuojama ta klaidinga interpretacija, užuot kritikavus tikrą poziciją.
Ši klaida ypač dažnai pasitaikanti politiniuose bei religiniuose debatuose, naudojama ir pseudomokslų atstovų.
Sukurti „šiaudinę baidyklę“ galima keliais būdais.
- Perteikti oponento idėjas karikatūrine forma, tada jas išjuokti. Čia nereikia net kritikuoti, klausytojams juokingas dalykas vargiai atrodys teisingas.
- Perteikti oponento idėjas iškraipytai ir tada jas sukritikuoti. Pagrindinis metodas kreacionistų paskaitose.
- Įvesti fiktyvią personą, kuri bandytų apginti kritikuojamą poziciją, ir pateikti jos argumentus taip, tarsi tai būtų vieninteliai visų tos idėjos gynėjų argumentai. Suprantama, kai idėją „gina“ jos sukritikavimu suinteresuotas asmuo, „už“ naudodamas tik silpniausius žinomus argumentus, ją sukritikuoti nėra sudėtinga.
- Varganai pavaizduoti oponento bandymus apginti poziciją, detaliau neatsižvelgiant į tai, ką jis nori pasakyti. Vienas iš būdų - pastoviai pabrėžti, esą „tokios silpnos gynybos nesitikėjau...“.
[taisyti] Pavyzdžiai
- Evoliucija teigia, kad per ilgą laikotarpį iš banano gali atsirasti šuo. Kas galėtų patikėti tokiomis nesąmonėmis?
- Gėjai bando primesti iškreiptą gyvenimo būdą normaliems žmonėms, todėl jų santuokų įteisinti negalima.
[taisyti] Taip pat skaitykite
- Privedimas iki absurdo (reductio ad absurdum) - teisingas argumentacijos metodas, kartais painiojamas su šiaudine baidykle.
