Šlapimo pūslė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šlapimo pūslė (lot. vesica urinaria) - neporinis šlapimo šalinimo sistemos organas, į kurį iš inkstų šlapimtakiais atiteka šlapimas ir čia kaupiamas. Šlapimo pūslę su išore jungia šlaplė.
[taisyti] Histologija
Šlapimo pūslės sienelė stora, ypač storas jos raumeninis sluoksnis. Jos vidinis paviršius labai raukšlėtas, jį dengia daugiasluoksnis pereinamasis epitelis iš 6-8 ląstelių eilių. Sienelei įsitempus epitelis pavirsta dvieiliu. Po epiteliu eina storas jungiamojo audinio sluoksnis. Raumeninis sluoksnis sudarytas iš trijų lygiųjų raumenų sluoksnių: vidinio ir išorinio išilginių ir vidurinio žiedinio. Pūslės dugne vidinis išilginis raumenų sluoksnis sustorėja, o iš žiedinio sluoksnio šlapimo pūslės atsivėrimo į šlaplę srityje susidaro sfinkteris. Šlapimo pūslės sienelėje yra tankūs kraujagyslių ir limfagyslių tinklai bei juntamųjų nervų skaidulų.
[taisyti] Ligos
- Šlapimo pūslės akmenligė;
- Šlapimo pūslės uždegimas (cistitas);
- Šlapimo pūslės tuberkuliozė;
- Šlapimo pūslės vėžys.
Žmogaus organų sistemos | ||
Inkstai - Šlapimtakiai - Šlapimo pūslė - Šlaplė |
||
Serija: Žmogaus anatomija |