Švėkšna
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Švėkšna | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Savivaldybė | Šilutės rajonas | |||||||||||||||
|
Švėkšna - miestelis vakarų Lietuvoje, Šilutės rajone. Seniūnijos centras. Miestelyje gyvena 909 šeimos (2004 m.), 21 km į šiaurės rytus nuo Šilutės. Švėkšnos centrinėje (senojoje) dalyje, 4 pagrindinių gatvių sankryžoje, yra paplatintos gatvės pavidalo aikštė. Miestelis radialinio plano, bet turi ir linijinio plano elementų, išlikusių nuo XVII a. pradžios. Švėkšnoje yra 29 gatvės, kurių bendras ilgis - 11 km. Vakariniu miestelio pakraščiu teka Švėkšnalė (Ašvos dešinysis intakas), per miestelį - Šalnos upelis (Švėkšnalės intakas).
Pro Švėkšną eina keliai į Veiviržėnus, Judrėnus, Kvėdarną, Žemaičių Naumiestį, Saugas. Švėkšnoje yra psichiatrijos ligoninė (nuo 1956 m.), pirminės sveikatos priežiūros centras, vaistinė (nuo 1881 m.), „Saulės“ vidurinė mokykla (nuo 1919 m.), Šilutės muzikos ir dailės mokyklų filialai, vaikų lopšelis - darželis, kultūros namai (nuo 1945 m.), biblioteka (nuo 1906 m.), muziejus, dvi bažnyčios (Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia ir evangelikų liuteronų), parapijos senelių namai, žemėtvarkos skyrius, seniūnija, paštas, Šilutės kredito unijos Švėkšnos kasa, policijos nuovada, gaisrinė, laikrodžių ir televizorių remonto įmonė.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Miestelio vardas kilęs nuo Švėkšnalės upelės, kuri anksčiau vadinta tiesiog Švėkšna. Pagal vieną iš versijų gyvenvietė, o vėliau miestelis galėjo atsirasti po Melno taikos (1422 m.), kai baigėsi kryžiuočių ordino grėsmė.
2000 m. sausio 18 d. Prezidento dekretu patvirtintas miestelio herbas.
[taisyti] Dvaras
Švėkšnos dvaras, kuris priklausė Žemaičių seniūnui Mikalojui Kęsgailai, minimas nuo XV a. vidurio. Dvaro žemės ribojosi su Rietavo, Pajūrio tijūnijomis, karališkąja Gardamo žeme, o vakaruose - su Prūsija. Kęsgailos Švėkšną valdė iki 1569 metų, nes tais metais vienturtė Trakų vaivados Kęsgailos duktė ištekėjo už Vitebsko vaivados Jono Zavišos, kuriam, kaip žmonos kraitis, atiteko Švėkšnos dvaras.
Zavišos Švėkšną valdė iki 1624 metų. Tuo metu, XVII a. pradžioje, Švėkšna sustiprinta - užtvenkti Švėkšnos ir Šalnos upeliai, padaryta pasienio tvirtove. 1624-1644 m. Švėkšną valdė Jeronimas Krišpinas Kiršenšteinas, kurio valdymo laikotarpiu dvare įkurtos popieriaus, parako ir stiklo dirbtuvės, plytinė, lentpjūvė, vilnų karšykla. 1644-1694 m. Švėkšną valdo Denhofai, 1694-1721 m. – Grotusai, 1721-1766 m. – Oginskiai. 1766 m. Švėkšnos dvarą įsigijo Livonijos grafas Vilhelmas Jonas Plateris. Platerių šeimos rankose dvaras išbuvo iki 1944 m.
Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, Švėkšnos parkas ir jiems priklausę pastatai grąžinti jų palikuonei Aleksandro Platerio žmonai Laimei Felicijai Platerienei.
[taisyti] Miestelis
Pirmą kartą Švėkšnos vardas paminėtas 1503 metais kovo 8 d. Linkuvos bažnyčios fundacijos ir donacijos akte. Švėkšniškiai miestelio metus skaičiuoja nuo 1509 metų, remdamiesi 1509 m. gegužės 21 d. Švėkšnos dvaro savininko Žemaitijos seniūnaičio ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės markizo donacijos aktu Švėkšnos Šv. Jokūbo bažnyčiai. 1644 m. minimas Švėkšnos miestas (1644 m. — 75, 1695 m. — 97 šeimos), nuo 1664 m gruodžio 17 d. leidžiamas turgus penktadieniais (prieš II-ą pasaulinį karą ir dabar turgus yra ketvirtadieniais).
Švėkšna nukentėjo per XVIII a. pr. marą (1713 m. buvo 31 šeima) ir gaisrus, kurie buvo 1732, 1817, 1858, 1861, 1891, 1925 metais. Per pastarąjį gaisrą sudegė beveik visas miestelis (sudegė 139 gyvenamieji namai, 156 ūkiniai pastatai, buvo žuvusių, apdegusių žmonių), kuris greit švėkšniškių, gyvenančių Amerikoje, aukų dėka, buvo atstatytas, dauguma mūriniais pastatais. Saugantis nuo gaisrų buvo pastatyta Šv. Florijono statula. Paskutinis miestelį ištikęs gaisras įvyko 2006 m. gegužės 10 d., kai sudegė 10 namų.
1819 m. pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia; 1852-1867 m. prie jos veikė mokykla; jai 1861 metais nudegus, kitoje vietoje 1867 m. pastatyta dabartinė. Nuo 1804 m. Švėkšnoje veikė parapinė, 1864 įsteigta valdinė pradinė mokykla, 1907 m. įsteigta antroji mokykla - privati dviklasė mokykla, 1919-1928 m. veikė progimnazija, 1928-1949 - gimnazija, nuo 1949 m. – vidurinė mokykla. 1995 m. sugrąžintas "Saulės" vidurinės mokyklos vardas. Progimnazija, vėliau gimnazija 1924-1940 metais priklausė katalikų švietimo „Saulės“ draugijai.
Po 1831 sukilimo Švėkšnoje stovėjo kariuomenės dalinys. XIX a. II pusėje - XX a. pradžioje Švėkšna buvo žymus Vokietijos pasienio kontrabandos punktas. XIX a. II pusėje ir iki 1950 m. - valsčiaus, 1950-1995 m. - apylinkės, nuo 1995 m. - seniūnijos centras. 1966-1992 m. - Švėkšnos tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. 1915 m. rugsėjį-lapkritį — apskrities centras.
Spaudos draudimo metais per Švėkšną buvo gabenama ir Švėkšnoje platinama lietuviška spauda. 1905 m. pašalinta carinė valsčiaus valdyba ir išrinkta nauja. 1907 m. surengtas pirmas viešas vaidinimas; Nuo 1919 m. veikė ligoninė. 1940-1941 m. Švėkšnoje buvo raudonosios armijos pasienio komendantūra. 1941-1942 hitlerininkai nužudė ~ 500 gyventojų.
Švėkšnoje gyveno: 1766 m. - 420, 1833 m. - 797, 1857 m. - 1018, 1897 m. - 1819, 1923 m. - 1676 (miestelyje - 1340, dvare - 198, kaime - 138), 1959 m. - 1919, 1970 m. - 2242, 1979 m. - 2177, 1987 m. - 2361, 1997 m. - 2371 gyventojai.
Švėkšnoje 1933 m. ir 2005 m. vyko Telšių vyskupijos Eucharistiniai kongresai.
Švėkšnos miestelis priklauso prie kalbančių Pietų žemaičių varniškių (dūnininkų) tarme.
[taisyti] Kultūra
Švėkšnos centre aplink aikštę tiek mediniai, tiek mūriniai pastatai, kurie yra 1 - 2 aukštų, jų tarpe ir sinagoga, pastatyti XX a. pirmoje pusėje, po 1925 metų miestelio gaisro. Tuo pačiu laikotarpiu akmenimis išgrįsta aikštė ir centrinės gatvės. Švėkšnos architektūrinė dominantė - neogotikinė Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia. Aikštėje prie jos yra stogastulpis ir aikštelė su miestelio istorijos datomis. Šalia jų – priklausantis Švėkšnos bažnyčiai akmeninis pastatas „špitolė“ (1861 m.), kuri buvo skirta gyventi parapijos išlaikomiems ligoniams, seneliams. Dabar joje nuomininko teisėmis įsikūrusi seniūnija. Originalus arkinis tiltas (1885 m.) jungia bažnyčią su keliu į parką, įkurtą XIX a. antroje pusėje. Parke yra retų medžių (dviskiautis ginkmedis, kukmedis ir kt.), neorenesansinio stiliaus vila „Genovefa“ (1880 m.), statulų, saulės laikrodis (XIX a.), dekoratyvinė vaza. Prie senųjų „Saulės“ gimnazijos rūmų (1928 m.), kuriuose dabar mokosi Švėkšnos „Saulės“ vidurinės mokyklos pradinukai, stovi Laisvės paminklas (atstatytas 1990 m.), miestelio aikštės centre - stogastulpis knygnešiams (2004 m.). Miestelio centre 1999 m., padedant Švedijos vyriausybei ir Fargelando savivaldybei, įrengti vandentiekio bei kanalizacijos tinklai.
[taisyti] Žymūs žmonės
Švėkšnoje gimė mokytojas, visuomenininkas Justinas Bartkus, tautodailininkas, mokytojas Vytautas Bliūdžius, mokytoja, rašytoja Elena Juciūtė, filaretas, pedagogas, lenkų filosofas Stanislavas Kielevičius, socialinių mokslų daktarė Danutė Klumbytė, bibliografė Edita Lagauskienė, kunigas Petras Merliūnas, Seimo narys; Neringos meras Stasys Mikelis, gydytojas, visuomenininkas Pranas Mikužis, JAV Respublikonų partijos veikėjas, Osvencimo kalinys Samuelis Ošerovičius – Sherronas, technikos mokslų daktaras Adolfas Paulauskas, tautodailininkas Kęstutis Paulauskas, archeologas, visuomenininkas Adomas Plateris, teisininkas Aleksandras Plateris, dvarininkas, Jurgis II Plateris, pedagogas, visuomenės veikėjas Jonas Antanas Račkauskas, inžinierius Jonas Rūgys, pedagogė, istorikė Alicija Rūgytė, rašytojas Pranciškus Šernas, sportininkė, mokytoja Zita Ūselytė-Urmulevičienė, sportininkė, mokslų daktarė Ramunė Urmulevičiūtė, žemės ūkio specialistė Elena Valmienė ir kt.