Žarnų nepraeinamumas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žarnų nepraeinamumas (lot. ileus) - žarnyno patologinė būklė, atsirandanti dėl kliūčių chimusui slinkti žarnose. Dėlto sutrinka žarnų motorika, iš pažeistos žarnų sienelės kyla patologiniai refleksai, pasireiškiantys stipriu skausmu. Dėl padidėjusio nuolatinio centrinės nervų sistemos jaudinimo, gali ištikti šokas. Nepraeinamumo vietoje įvyksta uždegimas, edema, nekrozė, kraujagyslių paralyžius. Skausmo impulsai stabdo rezorbciją. Pažeista žarnos dalis išsitempia, tirštėja kraujas, sutrinka širdies veikla ir kt.
Būna mechaninis, dinaminis ir tromboembolinis žarnų nepraeinamumas.
- Mechaninis žarnų nepraeinamumas - atsiranda dėl žarnų spindžio susiaurėjimo, kurį sukelia navikai, randai, invaginacija, žarnų apsisukimas, įstrigimas, sąugos ir kt.
- Dinaminis žarnų nepraeinamumas - atsiranda dėl žarnų spazmų ir paralyžiaus.
- Tromboemolinis žarnų nepraeinamumas - atsiranda dėl žarnyno kraujotakos sutrikimų, kuriuos sukelia trombozė.
