Argonas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Argonas (Ar) | |
|---|---|
 |
|
| Periodinė grupė | |
| Atomo numeris | 18 |
| Išvaizda |
? |
| Atomo savybės | |
| Atominė masė (Molinė masė) |
39,948(1) а.m.v. (g/mol) |
| Atomo spindulys |
88 pm |
| Jonizacijos energija (pirmas elektronas) |
1520,6 kJ/mol (eV) |
| Elektronų konfigūracija |
[Ne] 3s2 3p6 |
| Cheminės savybės | |
| Kovalentinis spindulys |
98 pm |
| Jono spindulys |
? pm |
| Elektroneigiamumas |
0,09 (pagal Paulingą) |
| Elektrodo potencialas |
? |
| Oksidacijos laipsniai |
? |
| Termodinaminės savybės | |
| Tankis |
1,784 g/cm³ |
| Šiluminė talpa |
? J/(K·mol) |
| Šiluminis laidumas |
0,0177 W/(m·K) |
| Lydymosi temperatūra |
83,95 K |
| Lydymosi šiluma |
1,188 kJ/mol |
| Virimo temperatūra |
87,45 K |
| Garavimo šiluma |
6,506 kJ/mol |
| Molinis tūris |
22,39 cm³/mol |
| Kristalinė gardelė | |
| Kristalinė gardelė |
? |
| Gardelės periodas |
? Å |
Argonas - cheminis periodinės elementų lentelės VIII grupės elementas, žymimas Ar, eilės numeris 18. Sunkesnės už orą, bekvapės, bespalvės vienatomės inertinės dujos. Vandenyje beveik netirpsta. Ore yra 0,934 % tūrio, litosferoje - 4·10-60, iš visų inertinių dujų argono atmosferoje daugiausia. Atrado 1894 metais J. Rayleigh ir W. Ramsay.
Gaunamas iki -100 °C atšaldytą orą distiliuojant frakciniu būdu. Naudojamas cheminėje sintezėje, branduolinėje technikoje, metalurgijos procesuose, puslaidininkių medžiagų gamybai, reklaminėse šviesose (švyti mėlynai). Per metus pagaminama apie 5·1010 m³. Žinomi trys stabilūs izotopai.
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Argono pavadinimą lėmė jo cheminė savybė - jis sunkiai reaguoja su daugeliu kitų elementų, o reakcijose yra itin pasyvus: graikiškai argos - tingus, pasyvus, neveiklus.
