Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas - Lietuvos Respublikos Seimas, išrinktas 1990 m. vasario 24 d. (pakartotinis balsavimas - kovo 4, kovo 7, kovo 8, kovo 10 ir balandžio 7 d.). Pirmasis posėdis įvyko 1990 m. kovo 10 d., paskutinis - 1992 m. lapkričio 11 d.
Turinys |
[taisyti] Pavadinimas
1990 m. kovo 11 d. Aukščiausioji Taryba priėmė deklaraciją dėl Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų įgaliojimų, kuria nuo tos pat dienos 17:15 pakeitė savo pavadinimą į "Lietuvos Aukščiausioji Taryba" (iki tol vadinosi "Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba") ir konstatavo, kad jos deputatams suteikta teisė atkurti Lietuvos valstybingumą. Po to (per tą patį posėdį) buvo priimtas įstatymas dėl valstybės pavadinimo ir herbo, kuriuo (be visa ko) Lietuvos Aukščiausioji Taryba vėl pakeitė pavadinimą ir tapo Lietuvos Respublikos Aukščiausiąja Taryba. Galiausiai 1996 m. lapkričio 28 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė deklaraciją dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo, kuria pakeitė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pavadinimą į "Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas".
[taisyti] Vadovybė
Aukščiausiosios Tarybos pirmininku per visą jos darbo laiką buvo 1990 m. kovo 11 d. išrinktas Vytautas Landsbergis, rinkimuose nugalėjęs Algirdą Mykolą Brazauską (balsavimo rezultatai - Algirdas Brazauskas - už 38, prieš - 95, Vytautas Landsbergis - už 91, prieš - 42). Pirmininko pavaduotojais per visą Aukščiausiosios Tarybos darbo laiką išbuvo tuoj po pirmininko rinkimų išrinkti Bronius Kuzmickas, Kazimieras Motieka ir Česlovas Vytautas Stankevičius. Aukščiausiosios Tarybos sekretoriumi per visą jos darbo laiką išbuvo tuoj po jų išrinktas Liudvikas Sabutis.
Į Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumą pagal pareigas įėjo pirmininkas, jo pavaduotojai ir sekretorius. Be to, 1990 m. kovo 29 d. buvo išrinkti papildomi nariai:
- Egidijus Bičkauskas
- Romas Gudaitis
- Mečys Laurinkus
- Eugenijus Petrovas
- Aloyzas Sakalas
- Gediminas Vagnorius (atšauktas 1991 m. vasario 14 d., jo vietą nuo 1991 m. lapkričio 5 d. užėmė Aleksandras Ambrazevičius)
Aukščiausiosios Tarybos seniūnai buvo:
- Aurimas Taurantas (1991 m. balandžio 24 d. - 1991 m. rugsėjo 10 d.)
- Eugenijus Gentvilas (1991 m. rugsėjo 10 d. - 1992 m. rugsėjo 10 d.)
- Aurimas Taurantas (nuo 1992 m. rugsėjo 10 d.)
Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotojai buvo:
- Klemas Inta (1991 m. balandžio 25 d. - 1991 m. rugsėjo 26 d.)
- Juozas Dringelis (1991 m. rugsėjo 26 d. - 1992 m. kovo 12 d.)
- Laima Liucija Andrikienė (nuo 1992 m. kovo 12 d.)
- Česlovas Juršėnas (nuo 1992 m. kovo 12 d.)
[taisyti] Frakcijos
[taisyti] Sąjūdžio centro frakcija
Įregistruota 1991 m. gegužės 8 d. Prezidiumo nutarimu nr. I-1285.
[taisyti] Jungtinė Sąjūdžio frakcija
Įregistruota 1991 m. gegužės 8 d. Prezidiumo nutarimu nr. I-1286.
[taisyti] Septintoji frakcija
Įregistruota 1991 m. gegužės 8 d. Prezidiumo nutarimu nr. I-1287. 1991 m. gruodžio 11 d. pakeitė pavadinimą ir tapo Nuosaikiųjų frakcija.
[taisyti] Tautininkų frakcija
Įregistruota 1991 m. gegužės 8 d. Prezidiumo nutarimu nr. I-1288.
[taisyti] Liberalų frakcija
Įregistruota 1991 m. gegužės 8 d. Prezidiumo nutarimu nr. I-1289.
[taisyti] Kairiųjų frakcija
Įregistruota 1991 m. gegužės 8 d. Prezidiumo nutarimu nr. I-1290. Nuo 1992 m. vasario 26 d. pakeitė pavadinimą ir tapo Lietuvos demokratinės darbo partijos frakcija (tai įregistruojantis Prezidiumo nutarimas nr. I-2358 priimtas 1992 m. vasario 28 d.).
[taisyti] Lenkų frakcija
Įregistruota 1991 m. gegužės 29 d. Prezidiumo nutarimu nr. I-1376.
[taisyti] Reorganizuota tautininkų frakcija
Įregistruota 1991 m. gruodžio 11 d. Prezidiumo nutarimu nr. I-2103. 1992 m. balandžio 29 d. pakeitė pavadinimą ir tapo Tautininkų frakcija.
[taisyti] Tautos pažangos frakcija
Įregistruota 1992 m. sausio 22 d. Prezidiumo nutarimu nr. I-2230.
[taisyti] Sąjūdžio deputatų santaros frakcija
Įregistruota 1992 m. vasario 6 d. Prezidiumo nutarimu nr. I-2284.
[taisyti] Seimo nariai
Vardas, pavardė - Mandato galiojimas
- Aleksandras Algirdas Abišala
- Stanislav Akanovič
- Povilas Aksomaitis
- Nijolė Ambrazaitytė
- Aleksandras Ambrazevičius
- Laima Liucija Andrikienė
- Vytenis Povilas Andriukaitis
- Irena Andrukaitienė
- Kazimieras Antanavičius
- Leonas Apšega
- Mykolas Arlauskas
- Rimantas Astrauskas
- Zbignev Balcevič
- Vilius Baldišis
- Julius Beinortas
- Vladimiras Beriozovas
- Egidijus Bičkauskas
- Algirdas Mykolas Brazauskas
- Audrius Butkevičius
- Virgilijus Juozas Čepaitis Iki 1992 m. gegužės 9 d.
- Medardas Čobotas
- Arūnas Degutis
- Juozas Dringelis
- Algirdas Endriukaitis
- Rūta Gajauskaitė Nuo 1990 m. balandžio 24 d.
- Balys Gajauskas
- Eugenijus Gentvilas
- Bronislavas Genzelis
- Miglutė Gerdaitytė
- Petras Giniotas
- Kęstutis Glaveckas
- Eimantas Grakauskas
- Kęstutis Grinius
- Vincas Ramutis Gudaitis
- Romualda Hofertienė
- Gintautas Iešmantas
- Stanislovas Gediminas Ilgūnas
- Klemas Inta Nuo 1990 m. balandžio 10 d.
- Leonas Jankelevičius
- Albinas Januška
- Egidijus Jarašiūnas
- Vladimir Jarmolenko
- Vidmantė Jasukaitytė
- Zenonas Juknevičius
- Jurgis Jurgelis
- Česlovas Juršėnas
- Virgilijus Kačinskas
- Antanas Karoblis
- Juozas Karvelis
- Stasys Kašauskas
- Valdemaras Katkus
- Egidijus Klumbys
- Vytautas Kolesnikovas
- Stasys Kropas
- Česlovas Kudaba
- Algirdas Kumža
- Bronislavas Juozas Kuzmickas
- Vytautas Kvietkauskas Nuo 1990 m. balandžio 10 d.
- Vytautas Landsbergis
- Kęstutis Lapinskas
- Mečys Laurinkus
- Arvydas Kostas Leščinskas
- Jonas Liaučius
- Bronislovas Lubys
- Ryšard Maciejkianiec
- Jonas Mačys
- Stasys Malkevičius
- Nikolaj Medvedev
- Leonas Milčius
- Jokūbas Minkevičius Iki 1992 m. gegužės 12 d.
- Albertas Miškinis
- Donatas Morkūnas
- Kazimieras Motieka
- Birutė Nedzinskienė
- Algimantas Norvilas
- Česlav Okinčic
- Romualdas Ozolas
- Justas Vincas Paleckis
- Vytautas Paliūnas
- Jonas Pangonis
- Petras Papovas Nuo 1990 m. balandžio 24 d.
- Algirdas Vaclovas Patackas
- Rolandas Paulauskas
- Saulius Pečeliūnas
- Stanislavas Peško
- Eugenijus Petrovas
- Virginijus Pikturna
- Sergej Pirožkov Nuo 1990 m. balandžio 10 d.
- Vytautas Petras Plečkaitis
- Petras Poškus
- Vidmantas Povilionis
- Jonas Prapiestis
- Kazimira Danutė Prunskienė
- Vytautas Adolfas Puplauskas
- Antanas Račas
- Gintaras Ramonas
- Liudvikas Narcizas Rasimavičius
- Rasa Rastauskienė
- Liudvikas Saulius Razma
- Algirdas Ražauskas
- Kęstutis Rimkus
- Audrius Rudys
- Romualdas Rudzys
- Benediktas Vilmantas Rupeika
- Liudvikas Sabutis
- Kazimieras Saja
- Aloyzas Sakalas
- Algirdas Saudargas
- Algimantas Sėjūnas
- Liudvikas Simutis
- Mindaugas Stakvilevičius
- Česlovas Vytautas Stankevičius
- Valentina Suboč
- Rimvydas Raimondas Survila
- Alfonsas Svarinskas Nuo 1991 m. rugsėjo 24 d.
- Valerijonas Šadreika Iki 1991 birželio 29 d.
- Saulius Šaltenis
- Lionginas Šepetys
- Gediminas Šerkšnys
- Albertas Šimėnas
- Jonas Šimėnas
- Zita Šličytė Nuo 1990 m. balandžio 10 d.
- Vladislavas Švedas 1990 m. lapkričio 24 - 1991 m. lapkričio 5 d.
- Jonas Tamulis
- Aurimas Taurantas
- Vladas Terleckas
- Edvard Tomaševič
- Mečislovas Treinys Nuo 1990 m. balandžio 18 d.
- Pranciškus Tupikas
- Algimantas Vincas Ulba
- Kazimieras Uoka
- Gediminas Vagnorius
- Zigmas Vaišvila
- Petras Vaitiekūnas
- Nijolė Vaitiekūnienė
- Rimvydas Valatka
- Birutė Valionytė
- Povilas Varanauskas
- Eduardas Vilkas
- Emanuelis Zingeris
- Alfonsas Žalys
- Vidmantas Žiemelis
[taisyti] Seimo veikla
Tik pradėjusi darbą Aukščiausioji Taryba 1990 m. kovo 11 d., priėmė Lietuvos Nepriklausomos Valstybės atstatymo aktą ir įstatymą Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo pagrindinio įstatymo. Kovo 12 d. Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą „Dėl 1967 m. spalio 12 d. TSRS visuotinės karinės prievolės įstatymo negaliojimo LR teritorijoje“. Taip pat buvo nacionalizuotas visas TSRS turtas, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tačiau jau kovo 15 d. TSRS liaudies deputatų suvažiavimas priėmė rezoliuciją, kuria Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimas paskelbtas neteisėtu ir negaliojančiu. Už šią rezoliuciją balsavo 1463 deputatai, prieš – 98, susilaikė – 128.
Prasidėjusi Lietuvos ekonominė blokada sustabdė šalies ekonominę plėtrą, o užsienio valstybės Lietuvos nepriklausomybės pripažinti nenorėjo. Formali priežastis buvo ir ta, kad nepriklausomybę paskelbė okupacijos sąlygomis ir pagal okupacijos metu galiojusius įstatymus išrinktas parlamentas.
