Baisogalos Švč. Trejybės bažnyčia
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Baisogalos Švč. Trejybės bažnyčia, - Šiaulių vyskupija, Radviliškio dekanatas.
Stovi Radviliškio rajone, Baisogalos miestelyje, Kiršino (Nevėžio dešiniojo intako) dešiniajame krante. Tinkuoto mūro. Pastatyta 1882 m. Istoristinė, turi neoromaninio stiliaus, neogotikos, neorenesanso architektūros bruožų.
[taisyti] Istorija
Karalius Žygimantas Augustas 1539 m. paskelbė dokumentą apie Baisogalos parapijos steigimą, bažnyčiai dovanojo 50 valakų žemės. Manoma, kad prieš tai buvo koplyčia be kunigo. Antroji medinė bažnyčia (kryžiaus plano) pašventina 1637 m., sudegė 1774 m. Ją atstojo laikina pastogė ant sudegusios bažnyčios pamatų. Bažnyčia 1781 m. atstatyta ir pašventinta.
1795 m. įkurta altarija. Bažnyčiai 1806 m. priklausė Januškonių ir Piepalių kaimai. Vidaus reikalų ministras 1877 m. leido Baisogalos dvaro sodybos avininkui Vladui Komarui statyti naują mūrinę bažnyčią (jos sąmatinė vartė 28 653 rb). Ji 1882 m. pastatyta ir vyskupo Mečislovo Paliulionio konsekruota.
[taisyti] Architektūra
Bažnyčia istoristinė, (turi neoromaninio stiliaus, neogotikos, neorenesanso architektūros bruožų), su priestatais, vienabokštė. Fasadų kampuose stiebiasi bokšteliai. Šventorius apjuostas aukšta akmenų ir plytų mūro tvora.
