Bornholmas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bornholmas - Baltijos jūros sala, priklausanti Danijai, į šiaurę nuo Lenkijos ir apie 40 km į pietus nuo Švedijos. Salos plotas - 588,4 km², gyventojų - 43 347 (2005).
Administracinis centras - Rønne (apie 15 000 gyventojų). Bornholmas - (Bornholms Regionskommune) yra atskiras Danijos administracinis vienetas, turintis savivaldą.
[taisyti] Pavadinimas
Pirmaisiais mūsų eros amžiais sala buvo vadinama Burgundaholm arba Burgondhar ("Burgundijos sala"), nes į salą atsikėlė burgundų gentys.
[taisyti] Istorija
Pirmieji žmonės apsigyveno maždaug prieš 12 000 metų, tai buvo medžiotojų ir rinkėjų grupelės. Seniausios būstų liekanos datuojamos apie 7000 m. pr. m. e. Maždaug 4000 m. pr. m. e. įsigali žemdirbystė. Yra išlikę bronzos amžiaus piešinių olose bei kapinynų.
Geležies amžiaus radiniai (apie 500 m. pr. m. e. – apie 800 m.e.m) byloja apie intensyvius prekybinius mainus.
Pirmąsyk rašytiniuose raštuose sala kaip atskira karalystė paminėta 890 metais, kurią maždaug 961 - 985 metais užgrobė danų karalius Haroldas I Mėlyndantis. Po to kelis amžius truko vidiniai konfiliktai tarp bažnytinės ir karaliaus valdžios. XII a. pastatytos Hammershus (karaliaus) bei Lilleborg (vyskupo) pilys.
1643 - 1658 salą buvo užgrobusi Švedija, po to vėl grįžo Danijai, po to saloje įsivyravo taika, suklestėjo amatai.
1940 Bornholmo saloje išsilaipino vokiečių kariuomenė. Ir po karo Bornholme esantys vokiečių armijos likučiai atsisakė kapituliuoti, dėl to Rønne ir Nexø miestai buvo bambarduojami, salose iki 1946 buvo sovietiniai armijos daliniai.
[taisyti] Kita informacija
Bornholmo liga - virusinė (Coxsackie virus) liga, pavadinta todėl, kad pirmąsyk buvo aptikta šioje saloje.
