Dėmesys
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Dėmesys yra procesas, kurio metu smegenys kreipia tam tikrus psichikos išteklius, siekiant atskirti svarbius psichikai ir organizmui svarbius dalykus nuo nesvarbių.
Dėmesio kreipimo tikslai yra aplinkos, minčių ir jausmų, savo paties elgesio ir veiklos suvokimas.
Turinys |
[taisyti] Informacijos apdorojimo galimybės
Smegenų darbo apimtys yra ribotos, jos negali neribotą laiką įvairių dirginimų apdoroti sąmoningai. Todėl reikia atskirti, kokia informacija yra svarbi organizmui ir į ką turi būti kreipiamas dėmesys. Jei per 5 sekundes į informaciją nekreipiamas dėmesys, ji prarandama (arba jei buvo suvokta nesąmoningai, ją atgaminti sudėtinga).
Dėmesio fokusavimo procesas yra koncentracija į tam tikrus objektus bei jų atrankos procesas (selekcija), kai tuo pat metu į kitus objektus dėmesys nekreipiamas. Fokusuotė pasižymi didesniu budrumu ir aktyvumu, atranka pagrįsta filtro funkcija, norint atskirti svarbią informaciją nuo nesvarbios.
Smegenys nuolat vertina (išorinius) dirginimus ir jų svarbą nustato pagal įvairių kriterijus. Iš vienos pusės dėmesys kreipiamas į naujus, neįprastus dirginimus (orientacijos reakcija, smalsumas). Iš kitos pusės- į emociškai svarbią informaciją, kuri yra netiesioginis informacinės svarbos organizmui "žymeklis". Kuo daugiau emocijų, tuo lengviau yra fokusuoti dėmesį. Poreikiai, interesai, nuostatos ir motyvai vaidina taipogi didelį vaidmenį, kreipiant ir paskirstant dėmesį bei jo intensyvumą.
[taisyti] Dėmesys ir sąmonė
Dėmesio kreipimas į dirginimą ar objektą, mintį yra būtina sąlyga tam, kad būtų suvokiama sąmoningai. Tačiau smegenys apdirba ir tuos dirginimus, į kuriuos nekreipiamas joks dėmesys. Toks apdorojimas vyksta nesąmoningai.
Dėmesys kreipiamas automatiškai, tačiau šis procesas gali būti sustiprinamas sąmoningai (valingai įtakojant). Ši dėmesio koncentracija, jos valdymas ir intensyvumas kiekvieno individo atveju labai skiriasi
Kai dėmesys kreipiamas į tam tikrą kūno dalį, į ją teka daugiau energijos, todėl gali būti jaučiama padidėjusi temperatūra (toje kūno dalyje). Šis poveikis gali būti sustiprintas, jei tuo pat metu yra "kvėpuojama" tos "kūno dalies link". Reguliarus dėmesio jo treniravimas, jo fokusavimas į atskirus organus arba į visą kūną sąlygoja geresnę kraujo apytaką, imuninės sistemos stiprinimą ir apskritai geresnę savijautą.
Jeigu reguliariai dėmesys fokusuojamas į tam tikrą daiktą, tai tampa įpročiu. Todėl svarbu nuolat kontroliuoti savo dėmesio kryptį.
[taisyti] Suvokimo fokusas
Tam tikri įvykiai skatina suvokimo fokusavimą į atskirus objektus. Iškyla prioritetų svarbos klausimas. Jie nustatomi remiantis nuokrypiu nuo vidutinio charakteristikos lygmens:
- Dydis ir dirginimo intensyvumas (šalta-karšta,sotus-alkanas)
- Judėjimas (judantys objektai nejudančių atžvilgiu, besiartinantys tolstančių atžvilgiu)
- Spalva (kontrastai, spalvų kombinacijos)
- Aplinkos kontrastas
- ryškus ir nuolatinis (ap)ribojimas
- į akis krintanti, griežta simetrija
- pozicija, esanti geriausioje matymo lauko vietoje (pvz., kairėje viršuje)
Reklamoje atsižvelgiama į šiuos ypatumus, darant plakatus ir pateikiant vaizdinę medžiagą.
[taisyti] Apimtis
Dėmesio apimtis apibūdinama vienodų objektų, kuriuos galima apimti vienu žvilgsniu, t.y. per 200 msek (milisekundės) dalį, skaičiumi. Suaugusieji gali kreipti dėmesį į 6-12 (paprastai 4-7), vaikai mažiau.
Apimtis priklauso nuo:
- objektų pobūdžio
- daikto žinomumo
- apšvietimo
- aplinkos kontrasto
- subjektyvių stebėtojo nuostatų dėl daiktų tipų ir savybių
Beveik neįmanoma sąmoningai vienu metu suvokti taktilinį ir optinį dirginimą. Kelių darbų darymas vienu metu gali sąlygoti greitesnį nuovargį. Dėmesio koncentracijos technika padeda įvaldyti dėmesio fokusavimą ir mažinti nuovargį, kadangi koncentracijos metu yra mažiausiai pavargstama. Problema- ilgesnis dėmesio išlaikymas (1 h ir daugiau). Tai reikalauja nuolatinio treniravimosi bei įgūdžių.
