Diplomatija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Diplomatija visuma priemonių, kurių pagalba tarptautinės teisės subjektas (valstybė, tarpt. organizacija) yra atstovaujamas santykiuose su kitais subjektais. Diplomatai paprastai yra akredituojami - naujas pasiuntinys arba ambasadorius įteikia savo vyriausybės skiriamuosius raštus valstybės, kuriai jis yra skirtas vyriausybei, tuo patvirtindamas kad gali vesti derybas ir atstovauti savo šalį. Diplomatams suteikiamas diplomatinis imunitetas, kuris saugo jį nuo galimos baudžiamosios, civilinės ar administracinės atsakomybės.
"Diplomatišku" vadinamas toks elgesys, kuris rodo polinkį kompromisus, taip pat stengiasi suprasti kitos pusės norus ir siekius.
Svarbiausios tarptautinės diplomatijos institucijos yra diplomatinės tarnybos.
Yra keletas pagrindinių diplomatijos formų. Paprasčiausia ir seniausia yra dvišalė diplomatija tarp dviejų valstybių. Ši diplomatija paprastai pasireiškia ambasadų veikla ir aukščiausiųjų valstybės pareigūnų vizitais į kitas šalis. Kita diplomatijos forma yra daugiašalė diplomatija, kai keletas valstybių vienu metu siekia gauti bendrą rezultatą, kuris būtų visoms joms įpareigojantis. Formalios daugiašalės diplomatijos pradžia laikomas XIX a. vykęs Vienos Kongresas.
Turinys |
[taisyti] Lietuvos diplomatai
[taisyti] Reikalavimai
Diplomatu gali tapti tik nepriekaištingos reputacijos ir tinkamos sveikatos asmuo, mokantis ne mažiau kaip dvi užsienio kalbas, turintis leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija bei atitinkantis bendruosius priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas reikalavimus.
Priimtam asmeniui išduodamas diplomatinis pasas ir suteikiamas diplomatinis rangas.
[taisyti] Rotacija
Diplomatų darbui taikomas rotacijos principas: priimtas į diplomatinę tarnybą diplomatas Užsienio reikalų ministerijoje paprastai dirba 3 metus (į šį laikotarpį įskaičiuojamas parengiamasis laikotarpis).
Vėliau diplomatas paprastai 3 metams užsienio reikalų ministro įsakymu paskiriamas dirbti į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, iš kurios užsienio reikalų ministro įsakymu grąžintas į Užsienio reikalų ministeriją (ar paskirtas dirbti į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą kitoje užsienio valstybėje) joje vėl paprastai dirba 3 metus iki kito paskyrimo. Ši rotacijos taisyklė netaikoma diplomatiniams atstovams (ambasadoriams).
[taisyti] Alga
Diplomatui be algos už diplomatinį rangą prie pareiginės algos, kurią jis gauna atlikdamas diplomatinę tarnybą, yra mokamas priedas pagal tam tikrą koeficientą. Diplomatui mokama su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacija pagal diplomato pareigas.
[taisyti] Kompensacijos diplomatų šeimos nariams išlaikyti
Jei su diplomatu kartu gyvena sutuoktinis, jam mokama kompensacija, kurią sudaro 0,5 per mėnesį gaunamos su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos.
Už kiekvieną vaiką -(jeigu vaikas iki 6 metų) – 0,2 per mėnesį gaunamos su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos (jeigu vaikas yra 6 ir daugiau metų – 0,3).
Taip pat kompensuojamos vaikų ikimokyklinio auklėjimo ir mokymosi išlaidos, kol jis įgis vidurinį išsilavinimą, bet ne ilgiau, iki vaikui sueis 20 metų.
[taisyti] Diplomatų aprūpinimas ir išlaidų apmokėjimas
Diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje dirbančiam diplomatui suteikiamas jo rangą, pareigas ir šeimos narių skaičių atitinkantis butas, kompensuojamos persikėlimo į užsienio valstybę, diplomato (ir jo šeimos narių) kelionių į siuntimo valstybę ir atgal į valstybę, kurioje jie reziduoja, išlaidos.
[taisyti] Žymiausi pasaulio diplomatai
- Kardinolas Richelieu: "Tikslas pateisina priemones", Vestfalijos taika 1648.
- Taleiranas (Charles-Maurice de Talleyrand): vienas geriausių visų laikų diplomatų, ypač pasižymėjęs Vienos Kongrese 1815.
- Klemens Wenzel Lothar von Metternich: Šventoji Sąjunga (Austrija, Vokietija, Rusija), Restauracija 1815.
- Otto von Bismarck: Realpolitik Austrijos atžvilgiu 1866, Vienijimo politika Vokietijos Sąjunga.
- Henry Kissinger: Vietnamo karo baigimas 1973.
- Willy Brandt: Ostpolitik nuo 1970.
- Hans-Jürgen Wischnewski: pasižymėjęs Artimuosiuose Rytuose (Artimųjų Rytų politika).
- Hans-Dietrich Genscher: Atšilimo politika, Kroatijos ir Slovėnijos pripažinimas 1991.
[taisyti] Nuorodos
- Jungtinės Tautos
- Fletcher School of Law and Diplomacy
- Georgetown University School of Foreign Service
- Le Monde diplomatuque
- Diplomatijos žodynas vok. k.
- Diplomatinis protokolas, Protokolo hierarchija
- Doyen
- Egzekvatūra
- Geopolitika
- Entente Cordiale
- Balance of Power
- Interesų sfera
- Žemės drebėjimo diplomatija,
[taisyti] Literatūra
Lietuvių k.
- Diplomatija, Henry Alfred Kissinger, Leidykla: Pradai. Išleidimo metai: 2003, Formatas: 16x25 cm, ISBN: 9986-943-88-4, Puslapių skaičius: 902.
- Der Derian, James: Apie diplomatiją. Vakarų susvetimėjimo genealogija. Eugrimas.
Anglų k.
- A Guide to Diplomatic Practice, Sir Ernest Satow, Longmans, Green & Co. London & New York, 1917. A standard reference work used in many embassies across the world (though not British ones). Now in its fifth edition (1998) ISBN 0582501091
- Diplomacy: Theory & Practice, GR Berridge, 3rd edition, Palgrave, Basingstoke, 2005, ISBN 1-4039-9311-4
- Journey to Become a Diplomat: With a Guide to Careers in World Affairs, George Cunningham, FPA Global Vision Books 2005, ISBN 0871242125
Vokiečių k.
- Die Diplomaten, Jörg von Uthmann, 1985, ISBN 3421062897