Druskos rūgštis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Druskos rūgštis - Stipri rūgštis. Gaunama HCl dujas tirpinant vandenyje. Ją atrado Jabir ibn Hayyan maždaug 800 metais. Dabartinė šios rūgšties gamyba siekia apie 20 milijonų tonų skačiuojant tik HCl dujas. Ji naudojama plastikų tokių kaip PVC gamyboje, vaistų gamyboje, maisto, odos apdirbimo pramonėje. Tai Skrandžio sulčių sudedamoji dalis.
Kadangi HCl dujų tirpumas vandenyje ribotas koncentruota druskos rūgtimi laikomas apie 33% tirpalas. Didesnei nei 40% koncentracijai pasiekti ir išlaikyti reikia įpatingų sąlygų.
[taisyti] Gamyba
- Pramonėje gaminama deginant chlorą vandenilio atmosferoje:
-
- Cl2 + H2 → 2 HCl
- Organinėje sintezėje gaminant halogenintus junginius tokius kaip teflonas HCl yra kaip kitas produktas kurį irgi gera idėja ne išmesti, o naudoti kitur:
-
- R-H + Cl2 → R-Cl + HCl
- R-Cl + HF → R-F + HCl
Toks kelias pasirenkamas todėl, kad R-H + F2 → nevaldomas sprogimas ir labai bloga (jei išvis kokia nors) išeiga!
- Laboratorijoje HCl gaunama valgomąją druską veikiant koncentruota sieros rūgštimi ir gautas dujas leidžiant per stiklinę su vandeniu. Taip galima gauti net koncentruotą druskos rūgštį:
-
- NaCl + H2SO4 → HCl + NaHSO4
