Etnologija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Etnologija (gr.: ethnos [svetima] tauta) - mokslas, tiriantis įvairias pasaulio tautas, nacijas ir tautines grupes bei jų kultūrą. Etnologija pradėjo formuotis XIX a. antroje pusėje E.Teiloro, L.G.Morgano darbuose, kuriuose tirta žmonijos kultūrinis bendrumas. Etnologijai postūmį suteikė etnografija, pateikusi daug duomenų apie atskirų tautų būtį. Teorinės etnologijos progresas siejamas su XX a. L.Levi-Briulio, B.Malinovskio, A. Redklif-Brauno, K.Levy-Stroso ir kt.darbais. Etnologija yra laikoma kultūrinės antropologijos dalimi.
Etnologija atribotina nuo etnografijos, tik aprašančios etnines grupes, jų sudėtį ir ypatumus.
[taisyti] Sąvoka
Klasikinė etnologija daugiausia domėjosi neeuropietiškomis, rašto neturinčiomis tautomis, kurias galima priskirti čiabuvių kategorijai.
Šiuo metu etnologija vis labiau suprantama kaip susijusių disciplinų sistema, apimanti antropologiją, istoriją, taip pat socialinę psichologiją, semiotiką. Etnologinių tyrimų lauką anglosaksų šalyse apima kultūrinė antropologija (JAV) ir socialinė antropologija (Jungtinė Karalystė). Žymus prancūzų etnologas Claude Lévi-Strauss savo tyrimų sritį vadino "struktūrine antropologija".
[taisyti] Tyrimų objektas
Etnologija tiria visuomeninių sistemų struktūrą ir funkcijas bei bando jas perteikti modeliais. Tokie tyrimai apima visą visuomeninio gyvenimo spektrą, pvz., etninės grupės miesto visuomenėse, lyčių skirtumai, socialinės grupės, tarptautiniai santykiai bei specialiosios disciplinos - medicinos, mokslo ar muzikos etnologija.
Metodai
- Kiekybiniai metodai,
- Kokybiniai metodai,
- Lauko tyrimai.
[taisyti] Teorijos
Funkcionalizmas, struktūrinis funkcionalizmas, struktūralizmas, neoevoliucionizmas, kultūrinis reliatyvizmas, Kultūrinis materializmas, kognityvinė etnologija, kultūros ekologija, psichoanalizė.
Įtakingiausi etnologai: Bronislaw Malinowski, Alfred Radcliffe-Brown, Franz Boas, Margaret Mead, Edward E. Evans-Pritchard, Marcel Mauss, Claude Lévi-Strauss, Victor Turner, Clifford Geertz.
