Gargždai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
- Apie kaimą Mažeikių rajone žr. Gargždai (Mažeikiai).
| Gargždai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
  |
||||||||||||||||
| Valstybė: | Lietuva | |||||||||||||||
| Savivaldybė: | Klaipėdos rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Gyventojų (2006): | 15 659 | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Gargždai - miestas apie 17 km nutolęs į rytus nuo Klaipėdos uostamiesčio, vakariniame Minijos krante; Klaipėdos rajono savivaldybės administracinis centras. Miesto šiaurinė riba eina išilgai automagistralės Vilnius-Klaipėda. Gargždai turi miesto seniūnijos statusą, taip pat yra Dauparų-Kvietinių seniūnijos centras.
Gargždai užima 173,5 ha plotą, mieste veikia 2 vidurinės mokyklos, „Vaivorykštės“ gimnazija, yra 4 vaikų darželiai, Gargždų vaikų muzikos mokykla. Yra Gargždų parkas, Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia, Klaipėdos rajono savivaldybė. Sėkmingai dirba tokios stambios įmonės, kaip AB „Geonafta“, AB „Gargždų statyba“, UAB „Gargždų mida“, UAB „Masterfoods“ ir kt. Miesto pietvakariuose yra Gargždų karjeras ir kiti smulkūs vandens telkiniai, kolektyviniai sodai.
[taisyti] Istorija
Nors istoriniuose šaltiniuose Gargždai pirmą kartą minimi 1253 m. Garisdos vardu, žmonių čia gyventa nuo pat žalvario amžiaus. XV a. gyvenvietė persikelia į vakarinį Minijos upės krantą. Jos urbanistinė struktūra buvo linijinė. Gargždų dvaras minimas nuo XVI a. Gyvenvietė iki pat XVIII a. priklausė dvarui. 1534-1540 m. pastatyta pirmoji medinė katalikų bažnyčia. Nuo 1563 m. minimas Gargždų valsčius, iki 1587 m. priklausęs Palangos, o vėliau – Gargždų seniūnijai. 1597 m. Gargždai pirmą kartą pavadinti miestu.
XVII–XVIII amžiai dėl karų ir maro Gargždams buvo sudėtingi. 1786 m. sudegė beveik visas miestas. 1792 m. suteiktos miesto teisės. XIX a. Gargždai buvo klestėjantis pasienio miestas, vystėsi prekyba, amatai. Tai kultūrinis, religinis centras. 1881 m. čia gyveno apie 1000 gyv., 1890 m. – 2970 gyv. Pirmojo pasaulinio karo metu sudegė beveik visas miesto centras.
1918 m. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę prasidėjo naujas Gargždų gyvavimo etapas - miestas tapo Kretingos apskrities valsčiaus centru. 1931-1939 m. per miesto centrą nutiestas Žemaičių plentas. 1939 m. miestą vėl suniokojo gaisras. Sovietmečiu Gargždai toliau augo. 1950 m. – Klaipėdos rajono centras.
1997 m. gruodžio 2 d. Prezidento dekretu patvirtintas miesto herbas.
| Demografinė raida tarp 1959 m. ir 1988 m. | |||
| 1959 m. | 1970 m. | 1988 m. | |
| 1527 | 7000 | 13.100 | |
[taisyti] Nuorodos
| Gargždų seniūnija | |
|---|---|
| Savivaldybė: | Klaipėdos rajono |
| Administracinis centras: | Gargždai |
| Plotas: | - |
| Gyventojai: | 15.510 (2005 m.) |
| Kaimų skaičius: | 0 |
| Seniūnas: | Saulius Bakšinskis |
| Žemėlapis | |
| - | |
| Klaipėdos rajono seniūnijos |
|
Agluonėnų seniūnija | Dauparų-Kvietinių seniūnija | Dovilų seniūnija | Endriejavo seniūnija | Gargždų seniūnija | Judrėnų seniūnija | Kretingalės seniūnija | Priekulės seniūnija | Sendvario seniūnija | Veiviržėnų seniūnija | Vėžaičių seniūnija |
