IP3

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Inozitolio 1,4,5-trifosfatas

IP₃ (inozitolio 1,4,5-trifosfatas, angl. inositol triphosphate) - cheminė medžiaga, gyvų organizmų naudojama signalui ląstelės lygyje perduoti. Junginys susidaro skylant ląstelių membranose esančiam fosfatidilinozitolio difosfatui (PIP₂). Reakciją katalizuoja fosfolipazė C. Atlikęs signalo perdavimo funkciją, IP₃ inaktyvuojamas IP₃ fosfotazei atskeliant vieną fosforo rūgšties liekaną. Prireikus susidaręs junginys gali būti vėl fosforilinamas.

Tas pats junginys kartais įvardijamas kaip trifosfoinozitolis arba InsP3.

[taisyti] Inozitol-1,4,5-trifosfato susidarymas

Hormonas prisijungia prie receptoriaus ir šį aktyvina.
Receptorius sąveikauja su G baltymu, kuris sudarytas iš α, β ir γ subvienetų.
G baltymo α subvientas prisijungia GTP ir aktyvina ląstelės membranoje esančią fosfolipazę C.
Fosfolipazė C katalizuoja fosfoinozitol-4,5-difosfato (PIP₂) hidrolizę į 1,2-diacilglicerolį (DAG) ir inozitol-1,4,5-trifosfatą (IP₃). DAG lieka membranoje ir aktyvina proteinkinazę C padidindamas šios kinazės giminingumą Ca²⁺, o IP₃ - hidrofilinis junginys, tad difunduoja į citozolį.

[taisyti] Inozitol-1,4,5-trifosfato veikimas

IP₃ - antrinis informacijos nešėjas, kuris sąveikauja su endoplazminio tinklo receptoriais ir skatina Ca²⁺ pernašą iš endoplazminio tinklo į citoplazmą.
Ca²⁺ arba jo kompleksas su baltymu kalmodulinu suskelia biocheminius pokyčius. Kalmodulinas - 148 aminorūgščių ilgio polipeptidas, turintis 4 Ca²⁺ prisijungimo vietas. Ca²⁺ katijonai prisijungia prie kalmodulino ir dėl konformacinių pokyčių šį aktyvina. Susdaręs aktyvus kompleksas jungiasi prie fermentų (adenilatciklazė, fosfodiesterazė ir kt.) ir šiuos aktyvina.

[taisyti] Inozitol-1,4,5-trifosfato degradacija

IP₃ defosforilinant susidaro antrinio informacijos nešėjo funkcijų neatliekantys IP₂ (inozitol-1,4-difosfatas), vėliau IP (inozitol-1-fosfatas ar kitaip inozitolmonofosfatas). Inozitolis gražinamas į membraną PIP (fosfatidinozitol-4-fosfatas) pavidalu, kuris vėliau verčiamas į PIP₂ (fosfatidinozitol-4,5-difosfatas).