Jonas Vilkaitis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jonas Vilkaitis (1888 m. gegužės 11 d. Kybartuose - 1975 m. ?) - kooperatininkas, visuomenės ir politinis veikėjas.
[taisyti] Biografija
Mokėsi privačiai, Marijampolės ir Petrapilio gimnazijose. 1911 - 1915 m. Petrapilio psichoneurologijos institute studijavo pedagogiką ir istoriją.
1910 - 1911 m. - vienas iš Giedros draugijos steigėjų Rygoje, dirbo jos pradžios mokykloje, dalyvavo LSDP veikloje, redagavo laikraščio „Brėkšta“ Nr. 2, atsišaukimus lietuvių ir rusų kalbomis, buvo suimtas ir ištremtas iš Rygos.
1912 - 1914 m. - Petrapilio lietuvių studentų draugijos pirmininkas. 1915 - 1918 m. tarnavo Žemietijų sąjungoje, 1918 m. redagavo „Darbininkų Balsą“. 1918 m. LSDP deleguotas į Vilniaus Darbininkų tarybą, joje išrinktas Vykdomojo komiteto nariu. 1919 m. - savivaldybių organizatorius Tauragės apskrityje, Tauragės savivaldybės tarybos narys, 1920 - 1924 m. Tauragės apskrities savivaldybės pirmininkas.
1928 m. lapkričio 5 d. išrinktas Kauno ligonių kasos direktoriumi. Jo iniciatyva buvo atidaryta tuberkuliozės sanatorija Varėnoje ir vaikų stovykla Gelgaudiškyje.
1930 m. - „Socialdemokrato“ bendradarbis, redakcinės komisijos narys, 1938 m. - „Minties“ redaktorius. 1940 m. - „Raidės“ bendrovės valdybos pirmininkas, „Paramos“ kooperatyvo narys.
1944 m. pasitraukė į Vokietiją, vėliau į JAV. 1964 ir 1967 m. išrinktas LSDP Užsienio delegatūros valdybos nariu, 1964 - 1975 m. - Užsienio delegatūros pirmininkas.
