Juodkrantė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Juodkrantė - antra pagal dydį gyvenvietė Kuršių nerijoje, 18 km į pietus nuo Klaipėdos, priklausanti Neringos savivaldybei. Tai istorinis-urbanistinis draustinis. Yra evangelikų liuteronų bažnyčia (pastatyta 1885 m.), išlikę XIX a. pabaigos - XX a. pradžios vilų ir kitų pastatų, pamario žvejų sodybų, yra uostas prie Kuršių marių, jachtų prieplauka. Poilsio namai.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Čia žmonių gyventa nuo seno: jos apylinkėse rasta akmens, žalvario ir ankstyvojo geležies amžiaus archeologinių gintaro dirbinių. Juodkrantė rašytiniuose šaltiniuose minima jau 1429 m. (vok. Schwarzort, Schattenort). Tada ji buvo arčiau jūros. 1599-1600 m. senąjį kaimą beveik užpustė smėlis. 1603 m. jis labai nukentėjo nuo maro. Smėlis tebeslinko ir pajūrio Juodkrantė paskutinį kartą paminima 1724 m.
1669 m. miškų prievaizdas Hansas Reinishas gavo privilegiją šalia kelio įkurti karčemą. 1682 m. gautas leidimas ir kurtis žvejams. XVIII a. pabaigoje į Juodkrantę persikėlė ir užpustyto Karvaičių kaimo gyventojai kartu perkeliant ir Karvaičių bažnyčią, kuri 1878 m. sudegė. Vietoje jos 1885 m. buvo pastatyta mūrinė Juodkrantės bažnyčia.
Apie 1840 m. Juodkrantė ėmė garsėti kaip kurortas ir 1858 m. į ją pradėjo plaukti garlaiviai iš Klaipėdos, o vėliau ir Tilžės. Maždaug tuo metu (1855 m., 1860 m. ir 1861 m.), gilinant marių dugną, rasta gintaro. Tai dar labiau paskatino gyvenvietės vystymąsi. 1861-1882 m. prie Juodkrantės surasta labai vertingų priešistorinių laikų gintaro dirbinių.
[taisyti] Kultūra
- Raganų kalno medinių skulptūrų ekspozicija (nuo 1979-1981 m.)
- Akmens skulptūrų parkas „Žemė ir vanduo”, įrengtas 1995 m. pradėtoje statyti krantinėje
- Lietuvos Dailės muziejaus parodų salė, įrengta 1982 m.
- Paminklas L. Rėzai
- Juodkrantės parodų namai
- Evangelikų liuteronų bažnyčia (vyksta ir katalikų pamaldos)
[taisyti] Gamta
Netoli Juodkrantės yra nuo XIX a. pradžios stebima pilkųjų garnių ir kormoranų kolonija. Šiuo metu ji labai išsiplėtė ir pradeda kelti grėsmę miškui, mat nuo rūgščių jų išmatų džiūsta medžiai.
Juodkrantė įsikūrusi senųjų - parabolinių kopų slėnyje, yra išlikę senų pušynų fragmentų. Netoli Juodkrantės yra saugomos Pilkosios kopos. Kadangi nuo kito marių kranto jos atrodė tamsios, tai nuo jų ir kaimas gavo Juodkrantės pavadinimą. Prie Juodkrantės yra apžvalgos aikštelė ant Garnių kalno.
[taisyti] Šaltiniai
- Marcinkas Feliksas. Lietuva: Juodkrantė, Raganų kalnas. V.: Tautodailė, 1994. 72 p., iliustr.
- Počiulpaitė Alė. Ąžuolai Raganų kalne // KB. 1979. Nr. 12. P. 41-43, iliustr. -1979 m.