Kauno marios
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kauno marios – didžiausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje, Nemuno slėnyje, aukščiau Kauno hidroelektrinės užtvankos, 223,4 km nuo Nemuno žiočių.
[taisyti] Duomenys
Marių plotas - 63,5 kv. km, ilgis - 80 km, bendras pakrančių ilgis - 200 km, didžiausias plotis - 3,3 km, didžiausias gylis - 24,6 m. Tvenkinyje sukaupta apie 460 mln. kub. m vandens.
Žemutinėje marių dalyje (~ 25 km, tarp užtvankos ir Strėvos žiočių) vanduo užliejęs visą Nemuno slėnį. Čia Kauno marios plačiausios ir giliausios. Krantai labai vingiuoti, ypač žemutinėje dalyje.
Vidutinėje atkarpoje (~ 22 km, tarp Strėvos žiočių ir Darsūniškio) užlieta tik dalis slėnio; marių plotis 500 - 800 m, gylis 10 - 12 m.
Aukštutinėje atkarpoje Nemunas teka savo vaga; plotis 200 - 300 m, gylis 4 - 5 m.
Dešiniajame marių krante įrengta Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (vandens lygis 109,5 m aukščiau Kauno marių lygio). Vandens lygis vasarą svyruoja 1,5 m, prieš pavasario potvynį pažeminamas ~ 4 m. Kauno marios sulaiko pavasario ledonešį, saugo Kauno miestą nuo potvynių. Darsūniškį ir Birštoną, esančius prie Kauno marių, nuo užliejimo saugo pylimai, sausinimo kanalai, vandens perpumpavimo stotys. Per Kauno HE užtvanką eina Kauno - Marijampolės plentas.
5 salos: dvi Dabintos (39,2 ir 2,1 ha), dvi Paukščių (4,6 ir 4,5 ha) ir sala ties Arlaviškėmis. Į Kauno marias įteka: iš dešinės - Verknė, Sobuva, Astraga, Lapainia, Strėva, Praviena, Karčiupis, Kruna; iš kairės - Šventupė, Žaisa.
Kauno marios išsiliejo 1959 m. rugpjūčio mėn., užtvenkus Nemuną. Iš vietų, kurias užliejo marios, iškeltos 45 gyvenvietės. Tvenkinio didžioji dalis priklauso Kauno marių regioniniam parkui, aukštupys - Nemuno kilpų regioniniam parkui. Prie marių, netoli Rumšiškių, įkurtas Liaudies buities muziejus. Kauno marių apylinkės lankomos poilsiautojų - pakrantėse yra poilsiaviečių, veikia jachtklubas.
