Kiaušialąstė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kiaušialąstė (dar vadinama kiaušinėliu, lot. ovum, ootidium) – tai moteriškoji lytinė ląstelė, esanti kiaušidėse, iš kurios apvaisinimo atveju gali išsivystyti naujas organizmas. Kiaušialąstės vystymosi procesas (ovogenezė) susijęs pirminių folikulų (nesubrendusių kiaušialąsčių, padengtų epiteliu ir jungiamuoju audiniu) augimu ir brendimu kiaušidžių žieviniame sluoksnyje. Pirmojoje mėnesinių ciklo fazėje pradeda augti keletas tokių folikulų, tačiau paprastai subręsta tik vienas, vadinamas Grafo pūslele.
Kiaušialąstei susijungus su spermatozoidu (įvykus apvaisinimui) susiformuoja gemalas. Tačiau jeigu apvaisinimas neįvyko, kiaušialąstė žūva per 5–6 dienas po ovuliacijos. Gemalas, turintis chromosominių aberacijų, neretai žūva įvairiose nėštumo stadijose.
Gimusi mergaitė turi apie 1 mln. kiaušinėlių, tačiau sulaukus lytinės brandos jų lieka apie 300 000. Iš jų tik apie 300 ovuliuoja moters reprodukcinio laikotarpio metu (iki menopauzės), o visi kiti degeneruoja (vadinama atrezija), nepriklausomai nuo nėštumų skaičiaus, moters ciklo, kontracepcijos ar nevaisingumo gydymo.
[taisyti] Sandara
Kiaušialąstė yra rutulio arba truputį pailgos formos, nejudri. Subrendusi kiaušialąstė, lygiai kaip ir spermatozoidas, turi haplodinį (pusinį) chromosomų rinkinį. Žmogaus subrendusios kiaušialąstės skermuo - 150–200 µm. Jos citoplazmoje visuomet yra įvairius kiekis sutirštėjusių lipidų lašelių bei organoidų. Branduolyje išsiskiria homogeniškas apskritas branduolėlis, šalia kurio neretai būna tokios pat struktūros pridėtinių branduolėlių. Be to, branduolyje yra sukauptas pagrindinis ląstelės DNR kiekis. Kiaušialąstėje yra visi tipiški ląstelės organoidai, tačiau jų sandara kitokia negu kitų ląstelių, kadangi jos yra prisitaikiusios realizuoti organizmo paveldimą informaciją. Kiaušialąstės daug didesnės už somatines ląsteles. Kiekvienos gyvūnų rūšies kiaušialąstės citoplazmos struktūra yra specifinė, o tai nulemia rūšinius (dažnai ir invidualius) vystymosi ypatumus. Kiaušialąstėse yra gemalui vystytis būtinų maisto medžiagų (trynio). Kai kurių gyvūnų rūšių kiaušialąstėse trynio yra tiek daug, kad kiaušialąstes galima matyti plika akimi (žuvų ir varliagyvių ikreliai, roplių ir paukščių kiaušiniai).
[taisyti] Kiaušialąsčių įvairovė
Stambiausia dabartinių gyvūnų kiaušialąstė yra silkinio ryklio (skersmuo 29 cm); stručio - 10,5 cm, vištos - 3,5 cm. Aukštesniųjų žinduolių kiaušialąstės yra nedidelės, kadangi besivystantis gemalas gauna maisto iš aplinkos. Pelės kiaušialąstės skersmuo - 60 µm, karvės - 100 µm, žmogaus - 150–200 µm skersmens.
