Lietuvos rusų sąjunga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Lietuvos rusų sąjunga, LRS, rus. Союз русских Литвы, СРЛ - Lietuvos politinė partija.

Turinys

1 Istorija
2 Ideologija
3 Struktūra
4 Pirmininkai
5 Nuorodos

[taisyti] Istorija

Įkurta 1995 m. spalio 28 d. Vilniuje, „Pergalės“ kino teatre vykusioje konferencijoje. Registruota Teisingumo ministerijoje 1995 m. gruodžio 28 d. (kodas 193025269, registracijos adresas Vilnius, Savanorių pr. 11-70).

Partijos steigimą paskatino Rusų bendruomenių tarptautinis kongresas, kuriam vadovavo Dmitrijus Rogozinas, siekęs suvienyti po TSRS subyrėjimo tapusiose nepriklausomomis, o taip pat kitose valstybėse veikiančias rusų bendruomenes. Partijos iniciatorius buvo Antrojo pasaulinio karo dalyvis Antanas Naruševičius.

1996 m. Seimo rinkimuose partija surinko 1,63 proc. balsų ir į Seimą nepateko. 1997 m. savivaldybių rinkimuose LRS dalyvavo kartu su Lietuvos piliečių aljansu (LPA). Vilniuje laimėtos 10, Klaipėdoje - 7 vietos, tačiau netrukus LPA nariai prisišliejo prie konservatorių ir LRS liko tik 4 vietos Vilniuje bei 3 Klaipėdoje.

2000 m. savivaldybių rinkimuose Vilniuje partija surinko 3,9 proc. balsų ir į tarybą nepateko, o Klaipėdoje gautos 7 vietos. 2000 m. Seimo rinkimuose LRS dalyvavo koalicijoje su Lietuvos demokratine darbo partija, Naujosios demokratijos partija ir Lietuvos socialdemokratų partija ir gavo Seime 3 vietas - Seimo nariais tapo Sergejus Dmitrijevas, Vladimiras Orechovas ir Jurgis Utovka.

2001 m. įvesta fiksuota narystė. 2002 m. savivaldybių rinkimuose LRS laimėjo 11 vietų, iš jų Vilniuje - 6, Klaipėdoje - 3, Visagine - 2.

[taisyti] Ideologija

Pagrindiniu uždaviniu partija iškėlė tautinių mažumų integraciją į Lietuvos visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą, demokratijos ir pilietinės visuomenės plėtrą.

[taisyti] Struktūra

Turi skyrius Visagine (200 narių, pirmininkas Igor Krasikov), Klaipėdoje (350 narių, pirmininkas Viačeslav Titov), Palangoje, Vilniuje, Kaune (pirmininkė Valentina Aleksandrova), Švenčionių rajone (pirmininkė Tatjana Višnevskaja).