Markionizmas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Markionizmas - religinis judėjimas, kurį maždaug 140 m po Kristaus Romoje pradėjo filosofas Markionas, mokęs, kad žydų Dievas Senajame Testamente skyrėsi nuo krikščionių Dievo Naujajame Testamente.
Tarp biblinės krikščionybės požiūriu klaidingų jo teiginių buvo ir tokie:
- Kad Kristus nebuvo gimęs iš Marijos ir neturėjo tikro kūno, kadangi kūnas yra blogis.
- neigė kūniškąjį prisikėlimą.
- atmetė visą Senąjį Testamentą.
- atmetė žydiškas Naujojo Testamento knygas (Evangeliją pagal Matą, Apaštalų darbus, Laišką Žydams).
- didžiąją Naujojo Testamento dalį iškarpė taip, kad buvo palikta tik Evangelijos pagal Luką dalis ir 10 Pauliaus laiškų.
Justinas kankinys paskelbė Markioną šėtono tarnu, o Tertulianas jį griežtai kritikavo. Tačiau šis judėjimas turėjo ir teigiamą poveikį, nes paskatino Bažnyčios Tėvus spręsti klausimą dėl raštų įkvėptumo ir oficialiai pripažinti kanonines Naujojo Testamento knygas.
