Moho paviršius
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Moho paviršius - riba tarp Žemės plutos ir mantijos. Pirmą kartą nustatytas 1909 m. kroatų seismologo Andrijaus Mohorovičičiaus, stebint seismines bangas, susidariusias po žemės drebėjimo.
Moho paviršius slūgso 5 km gylyje po vidurio okeaniniais gūbriais ir apie 75 km po kontinentine Žemės pluta.
Šeštame - septintame XX a. dešimtmečiiuose buvo bandoma gręžiniais pasiekti šį paviršių. Tačiau šitas projektas buvo sustabdytas.