Pašušvio Visų Šventųjų bažnyčia
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pašušvio Visų Šventųjų bažnyčia, - Šiaulių arkivyskupija, Radviliškio dekanatas.
Stovi Radviliškio rajone, Pašušvio miestelyje, 3,5 km į šiaurės vakarus nuo Grinkiškio, prie Šušvės ir jos dešiniojo intako Zadikės santakos. Mūrinė. Pastatyta 1798 m., turi liaudiškai traktuotų renesanso ir klasicizmo bruožų.
[taisyti] Istorija
Pašušvio dvaro savininkas Šimkovičius-Vnučka 1553 m. pastatė bažnyčią ir skyrė dalį turto jai išlaikyti. Apie 1566 m. įkurta parapija. Bažnyčia ir jos turtas 1589 m. atiteko evangelikams reformatams. Juos globojo Sofija Vnučkienė. Ji 1584 m. paskyrė mokyklai ir pamokslininkui išlaikyti 17 valakų žemės.
Iki 1592 m. katalikų kunigas Jonas Soroka iš Pašušvio išvarytas. Grinkiškio klebonas P. Daukša bylinėjosi dėl bažnyčios susigrąžinimo. Ją atgauti pavyko 1665 m. Klebonas D. Straševičius 1767 m. pastatė kleboniją, 1770 m. - prieglaudos namus. Jis su broliu Mikalojumi dovanojo 30 000 auksinų 4 kunigams išlaikyti.
1793 - 1798 m. perstatyta mūrinė bažnyčia, 1795 m. - mūrinė 3 tarpsnių varpinė. Įsteigta altarija. Vėliau Jonas Straševičius įkūrė antrą altariją. Mirus 1805 m. kunigui D. Straševičiui, vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis bažnyčios pajamas skyrė Varnių kunigų seminarijai, algą klebonui privalėjo mokėti seminarija. Bažnyčiai 1832 m. priklausė jurisdika miestelyje, Kačiuškių ir Vedreikių kaimai.
Pašušvyje 1841 m. gyveno 4 kunigai. XIX a. pradžioje-1863 m. veikė parapinė mokykla, 1910 - 1914 m. - Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius.
[taisyti] Architektūra
Bažnyčia turi liaudiškai traktuotų renesanso ir klasicizmo bruožų, lotyniško kryžiaus plano, su trisiene apside ir bokšteliu navos ir transeptų sankryžoje. Šventorius apjuostas mūrine tvora su geležiniais vartais. Jame palaidotas kunigas Matas Miežinis (1850 - 1929), kurio pastangomis 1894 m. išleistas jo dėdės Mykolo Miežinio keturkalbis žodynas.
