Panemunė (Kaunas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Panemunė | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Savivaldybė | Kauno miestas | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Panemunė - Kauno miesto dalis kairiajame Nemuno krante, aukščiau Jiesios upės žiočių. Plotas 2,8 km², yra 9,9 tūkst. gyventojų. Yra Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia, Panemunės šilas.
Rugpjūčio mėnesį kasmet vyksta šv. Roko atlaidai.
[taisyti] Istorija
1384 m. kryžiuočių karo kelių aprašymuose paminėtas Vaišvydų kaimas. 1559 m. minimas Panemunės dvaras. Istorikai spėja, kad XVII a. prie dvaro jau buvęs ir Panemunės miestelis. XVII a. Panemunės savininku tapo iš žemaičių bajorų kilęs Simonas Sirutis. 1742 m. karaliaus Augusto III jis buvo paskirtas Kauno seniūnu. Vėliau S. Siručio sūnėnas Bernardas Motiejus Sirutis tapo pirmuoju Panemunės klebonu.
1859-1860 m. klebono R. Bučionio pastangomis pastatyta dabartinė mūrinė Panemunės bažnyčia, įkurtos dabartinės Panemunės kapinės. 1864 m. rašytiniuose šaltiniuose paminėtas bavariško alaus fabrikėlis - bene pirmoji pramonės įmonė Panemunėje. XIX a. pab. Panemunė išpirkta iš paskutiniųjų jos savininkų - Hassfortų. Rusijos imperijos valdžia Panemunę pasirinko savo vakarinėms sienoms stiprinti - Kauno tvirtovės statybai. 1922 m. į Panemunę atkelta Karo mokykla, įrengtas kone geriausias visoje Lietuvoje kariuomenės sporto stadionas. 1919-1935 m. vyko traukinių eismas siauruoju geležinkeliu Panemunė-Senamiestis. 1927-1928 m. pastatytas gelžbetoninis tiltas per Nemuną tarp Šančių ir Panemunės. 1930 m. Panemunė paskelbta kurortu, 1931 m. LR ministerių kabineto nutarimu Panemunės miestelis buvo prijungtas prie Kauno ir perėjo miesto savivaldybės žinion.
