Sachalinas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sachalinas, sala Azijos rytinėje pakrantėje, tarp Ochotsko ir Japonijos jūrų. Plotas 76400 km². Ilgis iš š. į p. 984 km, vidutinis plotis ~100 km. Nuo žemyno skiria Totorių sąsiauris, nuo Hokaido salos La Perūzo sąsiauris. Didžiausias miestas - Južno Sachalinskas. Sala turi srities statusą Rusijos federacijos sudėtyje.
Turinys |
[taisyti] Reljefas
Krantai lygūs, vietomis statūs. Didžiausios įlankos: Terpenjės įlanka, Sachalino įlanka, Anyvos įlanka. Pusiasaliai: Šmito pusiasalis, Terpenjės pusiasalis, Tonino-Anyvos pusiasalis, Krijosno pusiasalis. Šiaurinę dalį (be Šmito pusiasalio) užima Šiaurės Sachalino lyguma. Į pietus nuo jos vakarinėje pakrantėje yra Vakarų Sachalino kalnai (Vozvraščenijės kalnas 1325 m), rytinėje pakrantėje Rytų Sachalino kalnai (Lapatino kalnas 1609 m), pietryčiuose - Susujos kalvagūbris (Čechovo kalnas 1047 m). Kalnus skiria Tymės-Poronajaus ir Susujos žemumos.
[taisyti] Naudingos iškasenos
Naudingos iškasenos: nafta (Echabio, Katanglio telkiniai), dujos, akmens anglis (Vachruševo, Novikovo telkiniai), auksas (Langerio rajonas), gyvsidabris, platina.
[taisyti] Klimatas
Musoninis vidutinis platumų klimatas. Sausio vidutinė temperatūra nuo -6 iki -25 °C, rugpjūčio 11-22 °C. Kritulių šiaurėje >400 mm, kalnuose iki 1200 mm per metus.
[taisyti] Istorija
XVII a. kraštą atrado europiečiai (1640 čia išsilaipino Rusijos kazokai). Pagal Rusijos-Japonijos sutartis Sachalinas 1875 buvo pripažintas Rusijos valda. Iki 1906 katorgos ir tremties vieta. Pagal 1905 Portsmuto taiką Pietų Sachalinas atiteko Japonijai. 1945 m. pagal Krymo ir Potsdamo konferencijų nutarimus atiduotas TSRS.
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Europietiškas salos vardas yra klaidingos interpretacijos pavyzdys. Jis kilęs iš mandžiūrų kalbos - sahaliyan ula angga hada reiškia Amūro žiočių pabaiga (Amūro žiotys atsiveria prie pat Sachalino šiaurės vakarinio kranto). Žodis sahaliyan mandžiūrų kalboje reiškia 'juodas', o Amūro upę mandžiūrai vadina sahaliyan ula (juodąja upe). Ainu kalboje sala vadinama Karafuto (樺太) arba Krafto.
