Stanislovas Leščinskis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Stanisław Leszczyński | |
|---|---|
 |
|
| Gimė | Mirė |
| 1677 | 1766 |
| Lvovas | Liunevilis, Prancūzija |
Stanislovas I Leščinskis (Stanisław Leszczyński) (g. 1677 m. spalio 20 d., Lvove, m. 1766 m. vasario 23 d., Liunevilyje, Prancūzija) - Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis 1704-1709 ir 1733-1736 m., Lotaringijos hercogas.
Didžiosios Lenkijos dvarininkas, vienos svarbiausių Didžiosios Lenkijos giminių atstovas, Poznanės vaivada (kaip ir jo tėvas). Gimė 1677 m. Lvove. Po to, kai 1698 m. vedė Kotryną Opalinskaitę, tapo vienu turtingiausių Respublikos didikų.
Po Karolio XII įsiveržimo į Lenkiją 1702 m., 1704 m. liepos 12 d. švedų šalininkai Lenkijoje atėmė iš Augusto II sostą ir Varšuvos seime karaliumi išrinko Stanislovą Leščinskį. Naujasis karalius laikėsi tik švedų kariuomenės palaikomas, bet bajorijos daugumos buvo nepripažįstamas karaliumi. Po Karolio XII pralaimėjimo prie Poltavos (1709) Stanislovas Leščinskis neteko švedų kariuomenės paramos ir 1710 m. vasario 4 d. emigravo į Prūsiją, o po to į Prancūziją.
1725 m. išleido dukterį už Liudviko XV. 1733 m. vasario 2 d. mirė Augustas II. Nors bajorijos dauguma ir Prancūzija palaikė Stanislovą Leščinskį, Austrija bei Prūsija rėmė Augusto II sūnų ir įpėdinį Saksonijoje Frydrichą Augustą. 1733 m. rugsėjo 12 d. elekcinis seimas valdovu paskelbė Stanislovą Leščinskį, tačiau kovą dėl sosto laimėjo Rusijos palaikomas Frydrichas Augustas.
Pagal Vienos sutartį 1738 m. Stanislovas Leščinskis atsisakė pretenzijų į Lenkijos sostą ir gavo valdyti Lotaringiją (Prancūzija).
| Anksčiau valdė: Augustas II Stiprusis |
Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis 1704–1709 |
Vėliau valdė: Augustas II Stiprusis |
| Anksčiau valdė: Augustas II Stiprusis |
Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis 1733–1736 |
Vėliau valdė: Augustas III Saksas |
| Anksčiau valdė: Pranciškus Lotaringietis |
Lotaringijos kunigaikštis 1737–1766 |
Vėliau valdė: - |
