Web Analytics Made Easy - Statcounter
Privacy Policy Cookie Policy Terms and Conditions Tautos pažangos partija - Vikipedija

Tautos pažangos partija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Tautos Pažangos partija, TPP - Lietuvos politinė partija, veikusi Petrapilyje ir Lietuvoje 1916 - 1924 m. ir taip pat pasivadinusi partija, veikianti Lietuvoje nuo 1994 m.

Turinys

[taisyti] Istorija

Pirmojo pasaulinio karo metais pradėjo kurtis įvairios lietuvių visuomeninės ir politinės organizacijos. Žmonės, kuriuos jungė bendras tautinės kultūros supratimas, ideologija, besiremianti Lietuvos tradicijomis ir specifiniais lietuvių tautos poreikiais 1916 m. Petrapilyje įkūrė „Pažangos“, arba Tautos Pažangos partiją. Ją įsteigė buvęs Rusijos Valstybės Dūmos narys Juozas Kubilius, Liudas Noreika ir kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas. Vardą partijai davė J.Tumas-Vaižgantas, kurio nuomone, tautos pažanga turi būti esminis partijos reikalas. Pirmuoju TPP pirmininku buvo išrinktas J. Kubilius. Ypač aktyviai TPP veikė visos 1917 m. Rusijos lietuvių Seime, kur turėjo 20 atstovų. Jiems vadovavo būsimasis pirmasis Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras. TPP laikraščiu buvo „Lietuvių balsas“.

Pasibaigus karo ir revoliucijų audroms sugrįžę į Lietuvą pažangiečiai bandė atnaujinti veiklą, tačiau 1920 m. rinkimuose į Lietuvos Respublikos Steigiamąjį Seimą partija negavo nė vienos vietos. 1924 m. rugpjūčio 17 - 19 d. pažangiečiams susivienijus su Lietuvos žemdirbių sąjunga buvo įkurta Lietuvių tautininkų sąjunga, kuri po 1926 m. valstybės perversmo tapo valdančiąja partija, o nuo 1931 m., uždraudus kitų partijų veiklą - vienintele Lietuvos partija.

[taisyti] Atgimimas

Mintis įkurti naują partiją Tautos pažangos partijos pavadinimu kilo grupei buvusių LTSR Aukščiausios tarybos - Atkuriamojo Seimo narių, pralaimėjusių 1992 m. Seimo rinkimus. Visi jie buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dalyviai, atėję į jį 1988 m. birželio mėn., pirmosiomis ir pačiomis sunkiausiomis dienomis. Beveik visi jie buvo Sąjūdžio iniciatyvinių grupių nariais įvairiuose Lietuvos miestuose, o po to Sąjūdžio pirmojo Seimo nariai, labai aiškiai pasisakę už Lietuvos valstybės nepriklausomybės atstatymą. Dauguma jų savo apygardose laimėjo rinkimus į Aukščiausiąją Tarybą, tapo jos deputatais, atstovaujančiais Lietuvos Sąjūdžio programą ir, 1990 m. kovo 11 d. balsavę už Aktą dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo.

Tačiau 1991 m. pabaigoje, kai viešumon iškilo atskirų Sąjūdžio remtų deputatų bendradarbiavimo su KGB faktai ir nebuvo sulaukta atitinkamo vertinimo iš deputatų sąjūdiečių bei Aukščiausiosios Tarybos pirmininko V.Landsbergio, jie sudarė atskirą frakciją. 1992 m. sausio 14 d. paskelbtame frakcijos steigimo deklaracijoje buvo sakoma:

Mūsų veiklos tikslas – tautos pažanga, ją sudaro:

1. Realios nepriklausomybės įtvirtinimas, vadavimasis iš Rytų priklausomybės, nepereinant į priklausomybę nuo Vakarų, sudarymas galimybių išlikti patiems savimi.
2. Savų problemų matymas Europos ir Pasaulio problemų kontekste.
3. Sąlygų, kuriose galėtų realizuotis asmens, tautos ir valstybės vienovė, kūrimas.
4. Naujų vertybių, reikalingų naujoms sąlygoms, ugdymas remiantis senosiomis, tautos gyvybę iki šiol palaikiusiomis.
5. Sveikos, harmoningos ir įvairialypės visuomenės kūrimas, nes visuomenės dvasinė jėga ir atsparumas auga didėjant jos dalių įvairovei, skatinančiai susitarimo ieškojimą.
6. Kuo palankesnių sąlygų sudarymas verslais užsiimantiems Lietuvos žmonėms, jų gabumų atskleidimui ir geriausiam panaudojimui, nes įvairialypės visuomenės ūkinis pagrindas – savininkai-gamintojai.
7. Demonopolizuotos, įvairialypės ekonomikos kūrimas, konkurencijos sąlygų palaikymas.

Deklaraciją pasirašė Arūnas Degutis, Aleksandras Ambrazevičius, Birutė Nedzinskienė, Vytautas Kolesnikovas, Kęstutis Grinius, Rolandas Paulauskas, Egidijus Klumbys, Aurimas Taurantas, Audrius Butkevičius, Vidmantas Povilionis, Algimantas Norvilas.

1992 m. sausio 14 d. frakcija buvo užregistruota Aukščiausiosios Tarybos Prezidiume Tautos Pažangos vardu. 1992 m. gegužės mėn. buvo įkurtas Tautos Pažangos judėjimas. Judėjimas dalyvavo rinkimuose į Lietuvos Seimą 1992 m. spalio mėn., iškėlęs 47 atstovus vienmandatinėse rinkimų apygardose, o taip pat 53 žmonių sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje, bet nei vienas jo kandidatas į Seimą nepateko.

[taisyti] Partijos įkūrimas

Iškart po Seimo rinkimų 1992 m. spalio 29 d. Tautos pažangos frakcijos pareiškime buvo sakoma:

"Rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą rezultatą, kuris daugeliui Lietuvoje ir pasaulyje buvo netikėtas, mūsų manymu apsprendė trys priežastys.

1. Ilgalaikis ir sąmoningas visuomenės ir jos politinių jėgų kategoriškas suskirstymas į dvi visiškai priešingas dalis. Dėl to visos politinės jėgos, nesutikusios su trečiojo Sąjūdžio ir jo garbės pirmininko vykdoma politika, pačio trečiojo Sąjūdžio ir jam tarnaujančių masinės informacijos priemonių buvo priskirtos kairiosioms.
2. Sąjūdžio ir jo suformuotų vyriausybių prasta ekonominė ir socialinė politika sukėlė didelį Lietuvos žmonių nepasitenkinimą.
3. Centristinių jėgų nesugebėjimas susivienyti rinkimų išvakarėse ir pateikti realias alternatyvas trečiajam Sąjūdžiui ir LDDP.

Visa tai apsprendė, kad trečiasis Sąjūdis atidavė valdžią LDDP po to, kai pirmasis Sąjūdis ją paėmė iš LKP-TSKP.

Tautos pažangos judėjimas gerbia Lietuvos žmonių demokratinį pasirinkimą ir kviečia visus žmones susitelkimui bei bendram konstruktyviam darbui, kuriant nepriklausomą ir ekonomiškai stiprią Lietuvos valstybę."

Konferencijoje, vykusioje 1992 m. gruodžio 15 d. priimtas nutarimas "Tautos pažangos judėjimo programinėmis nuostatoms įgyvendinti įsteigti Tautos pažangos partiją". 1994 m. gegužės 28 d. Kaune įvyko atkuriamoji TPP konferencija, sudariusi partijos tarybą ir išrinkusi jos valdybą. 1994 m. birželio 21 d. TPP buvo įregistruota Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijoje (kodas 190739928, registracijos adresas - Vilnius, Gynėjų g. 4-320).

[taisyti] Veikla

TPP turi savo skyrius Vilniuje, Kaune, Ukmergėje, Alytuje ir kituose Lietuvos miestuose.

Savivaldybių rinkimuose 1995 m. laimėta 14 vietų, 1997 m. - 3, 2000 m. - 1, 2003 m. - 3 vietos.

2000 m. partijos pirmininkas Egidijus Klumbys buvo išrinktas į Seimą pagal Naujosios sąjungos (socialliberalų) sąrašą, o 2004 m. - pagal Rolando Pakso koalicijos "Už tvarką ir teisingumą" sąrašą.

[taisyti] Valdyba

  • Aleksandras Ambrazevičius
  • Egidijus Klumbys - partijos pirmininkas
  • Kęstutis Grinius
  • Rolandas Paulauskas
  • Vytautas Kolesnikovas

[taisyti] Nuorodos

Oficiali svetainė

Static Wikipedia (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -

Static Wikipedia 2007 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -

Static Wikipedia 2006 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu

Static Wikipedia February 2008 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu