Varniai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Varniai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
  |
||||||||||||||||
| Valstybė: | Lietuva | |||||||||||||||
| Savivaldybė: | Telšių rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Gyventojų (2006): | 1 294 | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Varniai - miestas Telšių rajono savivaldybėje, 33 km į pietus nuo Telšių. Seniūnijos centras. Per miestą teka Varnelė, į pietus nuo miesto telkšo Lūkstas. Miesto planas radialinis. Yra istorijos, architektūros bei dailės paminklų - namas, kuriame 1850-1864 m. gyveno vyskupas Motiejus Valančius, XVI-XVII a. Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia (buvusi katedra), taip pat Šv. Aleksandro bažnyčia, Žemaičių vyskupystės muziejus.
Turinys |
[taisyti] Istorija
XIV a. dešiniajame Varnelės upės krante buvo įsikūrusi Medininkų gyvenvietė, 1314-1399 metais gyvenvietę puolė kryžiuočiai (1320 m. minimi kaip Medenike), 1389 metais kryžiuočius čia sumušė žemaičiai. XV a. dešiniajame krante įsikūrė Varniai, kuriuose 1416 m. pastatyta bažnyčia. 1417 m. Medininkuose pastatyta katedra, tais pačiais metais gautos miesto teisės. 1417-1864 metais čia buvo Žemaičių vyskupijos centras. Nuo XVI a. Medininkai vadinami Varniais, 1635 metais suteikta Magdeburgo teisė. 1740-1864 metais čia veikusioje kunigų seminarijoje mokėsi Motiejus Valančius, Antanas Strazdas, Antanas Vienažindys, Antanas Baranauskas. 1926-1931 metais veikė Varnių koncentracijos stovykla. 1997 m. kovo 3 d. Prezidento dekretu patvirtintas miesto herbas.
[taisyti] Varniai XVI amžiuje
XVI a. Varniai tapo vienu iš svarbiausių lituanistinės kultūros centrų ne tik Žemaitijoje, bet ir visoje LDK. Žemaičių vyskupas Merkelis Giedraitis (1576 - 1609) siekė įvykdyti galutinę visų valstybės luomų christianizaciją. Tam tikslui Varniuose subūrė šviesiausiu poetus, į vyskupiją kanauninkais pasikvietė ir lėšomis aprūpino istoriką Motiejų Strijkovskį, Lietuvos valstybės savarankiškumo šalininką, parašiusį ir 1582 m. išspausdinusį „Lenkijos, Lietuvos, Žemaitijos ir visos Rusios kroniką“, ir Mikalojų Daukšą - lietuviškų katalikiškų raštų rengėją.
Varniuose parengtas M. Daukšos verstas J. Ledesmos katekizmas - pirmasis katalikų katekizmas LDK. M. Daukša tapo pirmuoju literatūrinės lietuvių kalbos kūrėju, o 1599 m. išleista jo lietuviška „Postilė“ - XVI-XVII a. svarbiausiu mūsų kultūros istorijos įvykiu. Didelį darbą atliko vertėjas, pasiryžęs išversti didžiulio formato 632 puslapių knygą į lietuvių kalbą. Vyskupas M. Giedraitis, šio darbo įkvėpėjas ir puošnios knygos leidėjas, vertas įpatingos pagarbos.
M. Daukšos „Postilės“ įvadas: „Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą <...>“ skamba lyg vyskupo M. Giedraičio suburtos grupės testamentas, tapęs kelrode žvaigžde Lietuvos piliečių politinės bendruomenės ir „lietuvių tautos“ - bendrų papročių, kalbos, vienos kilmės ir istorinio likimo etninei bendrijai.
Silpstant tautos valstybingumui, tik jos piliečių sąmoningumas galėjo išgelbėti tautos gyvastį. Vyskupas M. Giedraitis, kanauninkas M. Daukša ir kanauninkas M. Strijkovskis prieš 400 metų Varniuose sukūrė tobulą modernios tautinės valstybės kūrimo projektą, kurį taip pat Varniuose, jau beveik po 250 metų, sunkiausiomis rusų okupacijos režimo sąlygomis, nebegrįžtamai vykdė kitas didysis Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius.
Į kovą prieš rusifikaciją, katalikybės naikinimą nepaprastais diplomatiniais sugebėjimais ir asmenybės patrauklumu, stiprybe bei pagarbos vyskupo asmeniui dėka sugebėjęs įtraukti ir valstietiją, Varniuose vėl sutelkti gausų bendraminčių švietėjų, raštijos darbuotojų būrį, organizuoti uždraustos lietuviškos spaudos leidybą ir platinimą, sukurti tinklą, kurio svarbiausiomis akimis tapo patikimų Žemaitijos parapijos kunigų ir jų bendraminčių būrys.
Išblaivintai tautai į rankas įteikus knygą galutiniam tikslui pasiekti užteko tik kelių dešimtmečių. Ypatingi nuopelnai čia priklausė ir kunigų seminarijai.
[taisyti] Varnių kunigų seminarija
Varnių kunigų seminarija savo veiklą pradėjo 1623 m., kai iš Kražių į Varnius buvo pasiųsti du jėzuitų kunigai: Andrius Kumlevičius ir Matas Flascius su dviem broliais: Mikalojumi Andriejausku ir Luku Sebastijonavičiumi. Jie ėmėsi vadovauti čia įkurtai seminarijai. Mokyta moralinės teologijos, apeigų, bažnytinio giedojimo ir kt. Mokydavosi 6-8 jaunuoliai. Vyskupų nuomone, seminarija veikė prastai, gal todėl ir neilgai. 1628 m. ji perkelta į Kražius. Varniuose pastačius naują mūrinę katedrą, XVII a. pabaigoje imta rūpintis, kad kunigų seminarija vėl veiktų Varniuose. 1739 m. vyskupas Juozapas Karpis Varnių seminarijos įkūrimo reikalams skyrė 6000 lenkiškų auksinų, vyskupo skatinami seminarijos kūrimą rėmė ir turtingi kunigai. J. Karpis pradėjo seminarijos Varniuose statybą, ją užbaigė vyskupas Antanas Dominykas Tiškevičius. Seminarija veiklą vėl pradėjo 1741 m. Savotiškiems tris mėnesius trunkantiems „kvalifikacijos kėlimo kursams“ būdavo sukviečiami ir jau įšventinti bei parapijose dirbantys kunigai. Seminarija išlaikyta iš D. A. Tiškevičiaus šioms reikmėms užrašytų Palūksčio ir Kujainių kaimų. Mokymui pagerinti, be jėzuitų, buvo kviečiami ir mokytojai pijorai. Reikalai gerokai pasitaisė, vyskupas ir kapitula liko patenkinti. 1748 m. klierikų padaugėjo iki 20. Apie 1760-1761 m. vadovavimą seminarijai ir pijorų vėl perėmė jėzuitai.
1762 m. Žemaičių vyskupu paskirtas Jonas Dominykas Lopacinskis. Jis rėmė knygų leidybą, buvo dailės ir literatūros mylėtojas, savo dvarelyje Lukiškėse (Vilniuje) turėjo gausią biblioteką ir meno kolekciją. Jo vyskupavimo metu perstatyta 19 Žemaitijos bažnyčių, Viržuvėnuose (Janapolėje) įsteigta rezidencija, Varnių katedra išgrįsta marmuru, miestelyje pastatyti namai vikarams ir choristams, prie mokyklos - mokytojams, pradėta rūpintis naujo seminarijos pastato statyba buvusios katedros vietoje, skirta 40 000 auksinų iš jo pajamų. 1767 m. popiežiui pranešta, kad jau baigiama statyti mūrinė seminarija. Tai įvykdė apie 1770 m.
Numalšinusi 1863 m. sukilimą, caro valdžia 1864 metais Varnių kunigų seminariją perkėlė į Kauną.
Didingi restauruoti seminarijos rūmai tebestovi iki šiol, juose 1999 m. pradėtas kurti Žemaičių vyskupystės muziejus. Tais pačiais metais Žemaičių kultūros draugijos iniciatyva prie šių rūmų pastatytas skulptoriaus Arūno Sakalausko sukurtas paminklas, kurio statybą, be daugelio Lietuvos institucijų, parėmė garsus Žemaičių vyskupų Giedraičių giminės atstovas Oksfordo universiteto profesorius Mykolas Giedraitis.
[taisyti] Bliuzo naktys
Už 2 kilometrų į pietvakarius nuo Varnių, Graužų kaime prie Lūksto ežero, kasmet liepos mėnesį vyksta bliuzo festivalis „Bliuzo naktys“.
