Vincas Krėvė-Mickevičius
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vincas Krėvė - Mickevičius (1882 m. spalio 19 d. - 1954 m. liepos 17 d.) - lietuvių literatūros klasikas, prozininkas.
Turinys |
[taisyti] Biografija
Vincas Krėvė gimė Subartonių kaime (Alytaus apskritis). Kaime Mickevičiai dar buvo vadinami Krėvėmis, todėl šią pavardę rašytojas pasirinko slapyvardžiu. Rašytojas ilgą laiką vadinosi dviguba pavarde (V.Krėvė - Mickevičius), o Amerikoje jau ir oficialiai vadinosi tik V.Krėve.
[taisyti] Studijų metai
V.Krėvė mokėsi pas kaimo mokytoją, vėliau - Merkinės mokykloje. Pasimokęs privačiai Vilniuje, Petrapilyje išlaikė 4 gimnazijos klasių egzaminus ir 1898 m., įstojo į Vilniaus kunigų seminariją. Nejausdamas pašaukimo, po dviejų metų iš seminarijos išstojo. 1904 m. V.Krėvė pradėjo studijas Kijevo universitete, studijavo filologiją. 1905 m. universitetas buvo uždarytas, V. Krėvė persikėlė į Lvovo universitetą Galicijoje (Austrijoje), nenutraukdamas ryšių su Kijevo universitetu. 1908 m. baigė Lvovo universitetą filologijos daktaro laipsniu, išlaikė egzaminus Kijevo universitete, buvo pakviestas ruoštis profesūrai. Dėl mažo atlyginimo iš universiteto išėjo ir išvyko į Užkaukazį, į Baku miesto gimnaziją, dėstyti rusų kalbą ir literatūrą. 1913 m. Kijevo universitete apgynė disertaciją ir gavo lyginamosios kalbotyros magistro laipsnį. 1919 m. V.Krėve paskirtas Lietuvos atstovu Azerbaidžane.
[taisyti] Mokslinė veikla
1920 m. grįžęs iš Baku, įsikūrė Kaune. Dirbo Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijoje sekretoriumi, profesoriavo Lietuvos universitete, Humanitarinių mokslų fakultete. 1925 - 1937 m. V.Krėvė buvo šio fakulteto dekanas. Redagavo tęstinius leidinius: „Tauta ir žodis“, „Darbai ir dienos“, „Mūsų tautosaka“, „Skaitymai“ ir kt., dalyvavo Lietuvių meno kūrėjų bei Lietuvių rašytojų draugijų veikloje. Pastarajai vadovavo 1939 – 1940 m.
Rinko liaudies kūrybą, ją publikavo, vadovavo VDU tautosakos komisijai. Šalia kūrinių: „Šarūnas“ (1911 m.) „Žentas“ (1922 m.), „Skirgaila“ (rusų k., 1922 m.), „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“ (1912 m.), „Raganius“ (1939 m.), apsakymų rinkinio „Šiaudinėj pastogėj“ (1922 m.), parengė tautosakos rinkinius: „Dainavos krašto liaudies dainos“ (1924 m.), „Sparnuočiai liaudies padavimuose“ (1933 m.), „Patarlės ir priežodžiai“ (3 t., 1934 – 1937 m.) ir kt. Buvo išleisti V. Krėvės „Raštai“ (10 t., 1921 – 1930). Nuo 1907 m. iki gyvenimo pabaigos rašė Biblijos motyvais pagrįstą kūrinį „Dangaus ir žemės sūnūs“.
[taisyti] Visuomeninė veikla
V.Krėvė aktyviai dalyvavo visuomeniniame ir politiniame gyvenime. Bendradarbiavo su antifašistiniais rašytojais, buvo žurnalo „Literatūra“ redaktorius, draugijos SSRS kultūrai pažinti valdybos narys. 1922 - 1924 m. (dvi kadencijas) renkamas Lietuvos Šaulių sąjungos pirmininku. Organizavo Klaipėdos sukilimą, važiavo į Vokietiją, su kariuomenės vadu Hansu von Sektu derėjosi dėl ginklų ir šaudmenų įsigijimo. Tuometinė Lietuvos vyriausybė visiškai atsiribojo nuo sukilimo idėjos, tačiau V.Krėvė prisiėmė visą atsakomybę ir drąsiai organizavo Klaipėdos sukilimą. 1923 m. sausio 15 d. iš Klaipėdos išvyta Prancūzijos kariuomenė, kuri čia buvo įvesta 1919 m. Versalio sutarties išdavoje.
[taisyti] Sovietų okupacija
1940 m. bolševikams okupavus Lietuvą, ėjo ministro pirmininko pavaduotojo ir užsienio reikalų ministro pareigas vadinamojoje Liaudies vyriausybėje, bet greit iš pareigų pasitraukė. Vėliau dirbo Vilniaus universitete, Lituanistikos instituto direktoriumi. 1941 m. paskirtas Lietuvos Mokslų akademijos prezidentu.
[taisyti] Emigracija
1944 m. V.Krėvė pasitraukia į Vakarus: kurį laiką gyveno Austrijoje, 1947 m. persikėlė į Ameriką, apsigyveno Filadelfijoje, Pensilvanijos universitete dėstė rusų ir lenkų kalbas ir literatūrą.
[taisyti] Kūryba
Vincas Krėvė kūrė labai įvairiais žanrais. Derino realistinį pasaulio vaizdą su romantine dvasia (pavyzdžiui, apsakymas "Skerdžius"), jungė tradicinės lietuvių tautosakos motyvus su Rytų egzotika, rašė istorinius veikalus.
