Šv. Andrejaus lūžis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šv. Andrejaus lūžis (angl. San Andreas Fault) yra geologinis lūžis JAV, Kalifornijos valstijoje. Jo ilgis, įvairių šaltinių duomenimis, ~1100-1287 km.
Šv. Andrejaus lūžis susiformavo konservatyviajame tektoninių plokščių pakraštyje: ties juo Ramiojo vandenyno plokštė slysta palei Šiaurės Amerikos plokštę šiaurės kryptimi, o Chuano de Fukos plokštė nyra po Šiaurės Amerikos plokšte.
[taisyti] Lūžio struktūra
Šv. Andrejaus lūžį sudaro trys segmentai:
- pietinis (vadinamasis Mohavo) segmentas, kuriame susidaro daug žemės drebėjimo židinių;
- vidurinysis (centrinis) segmentas, kuris pasižymi tuo, kad plokščių pakraščiai vienas kito atžvilgiu slenka sklandžiai, nesukeldami staigių seisminių judesių;
- šiaurinis segmentas, kuriame yra trijų tektoninių plokščių jungtis (Ramiojo vandenyno, Šiaurės Amerikos ir Chuano de Fukos plokštės), formuojanti seismiškai labai aktyvią zoną.
[taisyti] Didieji žemės drebėjimai
Istoriniu laikotarpiu Šv. Andrejaus lūžio zonoje kilo keturi stiprūs žemės drebėjimai:
- 1857 m. – vidurio ir pietų Kalifornijoje (~8 magnitudės);
- 1906 m. – didysis San Francisko žemės drebėjimas (~7,8 magnitudės). Epicentras buvo arti San Francisko miesto. Drebėjimo metu ir jo sukeltuose gaisruose žuvo ~3000 žmonių;
- 1989 m. – šalia Santa Kruso miesto (~7,1 magnitudės),
- 2004 m. rugsėjo 28 d. - ~6,0 magnitudės.
[taisyti] Įvairenybės
Populiarus mitas, kad Kalifornijos pusiasalis gali atitrūkti nuo kontinento ir nugrimzti į vandenyno dugną (ši tema panaudota netgi kinematografijoje, būtent, filme "Supermenas", kai piktasis herojus susprogdina branduolinį užtaisą, ir pusiasalis ima slinkti į vandenyną). Iš tikrųjų taip nutikti negali, nes Šv. Andrejaus lūžis yra ne konstruktyvusis pakraštys, t.y. tektoninės plokštės ne tolsta viena nuo kitos, o slysta viena kitos atžvilgiu.
