Balis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Balis - Indonezijos sala, provincija, tarp Javos ir Lomboko salos, priklausanti Mažosioms Sundos saloms. Sala yra populiari tarp turistų. Administracinis centras - Denpasaras.
[taisyti] Geografija
Salos ilgis 153 km, plotis 112 km, ji tėra tik 3,2 km nutolusi nuo Javos salos (povandeninis tunelis jungia salą su Java ir Lomboku). Aukščiausias taškas - Agungo ugnikalnis (3148 m, paskutinį kartą aktyvus 1963). Prieš 30 000 metų Baturo ugnikalnio išsiveržimas buvo vienas galingiausių žmonijos istorijoje.
Į rytus nuo Balio salos eina Voliso linija.
Salas supa koraliniai rifai.
[taisyti] Istorija
Žmonės į Balio salą atkeliavo iš Azijos žemyno, spėjama, apie 2500 m. pr. m. e.; apie 100 m. pr. m. e. - atvykėliai iš Indijos. 913 m. užfiksuotas pavadinimas Balidwipa (sanskrito kalboje „Dwipa“ - 'krantas', 'šalis').
Majapahit imperija, kurios centras buvo rytinėje Javoje, 1343 Balio saloje įkūrė savo koloniją. Maždaug apie 1500 m., vis labiau įsigalint islamui, imperija silpo: daug žmonių perbėgo iš Javos. 1597 saloje netoli Kutos išsilaipino olandas Kornelis de Hutmanas (Cornelis de Houtman), nors 1585 salą jau buvo pasiekę portugalai. Saloje esančios karalystės priešinosi olandų kolonizacijai. Olandai pasitelkė sasakus iš gretimos Lomboko salos, nukariavo salos šiaurę bei rytus, po to - Badungą pietuose. Ilgiausiai priešinosi Tabanano, Karangasemo ir Gianjaro (Gianyar) karalystės.
Antrojo pasaulinio karo metu salą trumpam okupavo japonai, po to - vėl olandai. 1946 buvo numalšintas sukilimas prieš olandus (dabar tarptautins Balio oro uostas vadinamas žuvusio sukilimo lyderio Ngurah Rai vardu). 1950 Balis įėjo į Indonezijos sudėtį.
[taisyti] Demografija
Saloje gyvena maždaug 3,1 mln. gyventojų.
Pasiskirstymas pagal religijas:
- induistai - 93%
- musulmonai - 5,2%
- krikščionys - 1,2%
- protestantai - 0,7%
- Romos katalikai - 0,5%
- budistai - 0,6%
