Web Analytics

See also ebooksgratis.com: no banners, no cookies, totally FREE.

CLASSICISTRANIERI HOME PAGE - YOUTUBE CHANNEL
Privacy Policy Cookie Policy Terms and Conditions
Dievas - Vikipedija

Dievas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Žymaus praeities tapytojo Michelangelo nutapytas jo įsivaizduojamas atvaizdas. Kai kuriose tikėjimo kryptyse Dievą vaizduoti draudžiama.
Enlarge
Žymaus praeities tapytojo Michelangelo nutapytas jo įsivaizduojamas atvaizdas. Kai kuriose tikėjimo kryptyse Dievą vaizduoti draudžiama.
Šis straipsnis apie bendrą Dievo sąvoką. Apie konkrečios religijos Dievą skaitykite atskiruose straipsniuose

Dievas daugelyje religinių sistemų antgamtinė esybė, garbinimo ir tikėjimo objektas. Dievo ar dievų egzistavimas yra tik tikėjimo (arba religijos), o ne mokslo objektas.

Turinys

[taisyti] Dievas ir mokslas

Priešingai paplitusiai nuomonei, Dievo egzistavimas nėra mokslinis klausimas. Mokslas tiria pasaulį, todėl jis apibūdina tai, ką jame randa. Tuo tarpu Dievo sąvoka, atvirkščiai, yra be jokio materialaus pagrindo, todėl mokslas čia neturi ką tirti ar juo labiau įrodinėti.

Kita plačiai paplitusi nuomonė, kad mokslas tik kol kas nesugeba įrodyti Dievo, tačiau vėliau, ištobulėjęs, jis tą padarys. Toks teiginys, vėlgi, yra visiškai be pagrindo. Jei Dievas turi konkretų apibrėžimą su galimybe patikrinti - mokslas jau dabar gali tai patikrinti. Jei Dievas apibrėžiamas taip, kad neįmanoma jo patikrinti (pavyzdžiui, Dievas egzistuoja už mūsų visatos ribų ir niekaip nesikiša į mūsų visatos procesus nuo to laiko, kai ją sukūrė), toks Dievo apibrėžimas yra tautologiškas ir mokslo požiūriu beprasmis. Jei Dievas neapibrėžtas niekaip, tiesiog "kažkas aukštesnio", tada taip pat nėra ir nebus jokių galimybių patikrinti jo egzistavimą moksliniais metodais.

Kai kurie religijų atstovai, dauguma sektų ir kai kurių su dievais susijusių pseudomokslų atstovai teigia, kad mokslas jau įrodė Dievą. Paprastai kaip argumentai pateikiamos pavienių mokslininkų nuomonės, kad Dievas egzistuoja. Dar dažniau - apsišaukėlių mokslininkų nuomonės. Nei tikrų, nei juo labiau apsišaukėlių mokslininkų nuomonės nėra tas pats, kas objektyvūs moksliniai Dievo įrodymai.

Kai kuriuos su dievu susijusius teiginius ar tikėjimus įmanoma moksliškai patikrinti. Pavyzdžiais galėtų būti Pasaulinis tvanas, tariamai dievo atliktas prieš kelis tūkstančius metų, pasaulio sukūrimas prieš apytiksliai 6000 metų (žr. kreacionizmas) ir panašiai.

[taisyti] Filosofiniai Dievo neakivaizumo aiškinimai

Imanuelis Kantas "Praktinio proto kritikoje" teigia, jog akivaizdžiai ir neabejotinai parodydamas savo buvimą Dievas atimtų iš žmogaus realią kūrybos ir apsisprendimo laisvę. Dorai ir sąžiningai besielgiančių, Kanto nuomone, būtų absoliuti dauguma, tačiau taip elgiamasi būtų tiesiog iš baimės ir noro įsiteikti. Tokį baime ir nauda paremtą keliaklupsčiavimą nelabai vertina net ir žemiški vadovai.

Tikrieji vertingų poelgių motyvai (Kanto nuomone) turi išplaukti iš filosofiškai įsisąmoninto suvokimo, jog bet kuri protinga būtybė privalo elgtis taip, kad toks elgesys (tos būtybės nuomone) galėtų būti visuotinė elgesio norma. Šis principas (Kanto vadinamas kategoriniu imperatyvu) Kristaus yra minimas kaip "aukso taisyklė". Šią universalią taisyklę, filosofo nuomone, bet kuris mąstantis žmogus gali nesunkiai atpažinti kaip vertingą ar net ir atrasti pats.

Kategorinis imperatyvas palieka daug daugiau laisvės ir alternatyvių galimybių nei baime pagrįstas kokio nors daugelio punktų dorvinio kodekso laikymasis. Kad žmonės mažiau bijotų mąstyti ir rinktis, Dievas savo egzistenciją leidžia tik neaiškiai numanyti.

Baigdamas Kantas teigia, jog šiuo "Dievas kai kada vertas pagarbos ne vien už tai, ką jis mums davė, bet ir už tai, ko nepanoro duoti".[1]

[taisyti] Galimi požiūriai į Dievą

  • Teizmas mano, jog Dievas ne tik sukūrė pasaulį, bet ir aktyviai dalyvauja jame, būdamas visur ir galėdamas viską. Tai krikščioniškas Dievo supratimas.
  • Atvirasis teizmas yra panašus į teizmą, tačiau teigia, jog dėl laiko prigimties Dievas negali numatyti ateities.
  • Deizmas teigia, jog Dievas sukūrė pasaulį, tačiau nesikiša į tolesnę jo istoriją.
  • Monoteizmas teigia, kad yra tik vienas Dievas. Politeizmas teigia, kad dievų yra daug.
  • Panteizmas teigia, jog Dievas yra Visata (arba Gamta) ir Visata (Gamta) yra Dievas. Neretai papildomai aiškinama, jog Dievas turi savyje, bet nėra lygus Visatai.
  • Ateizmas yra tikėjimas, jog Dievo tikrai nėra.
  • Antiteizmas mano, jog tikėjimas į Dievo buvimą yra žalingas ir aktyviai kovoja prieš visas be išimties religijas.

[taisyti] Galimi požiūriai į Dievo ketinimus

  • Euteizmas teigia, jog Dievas egzistuoja ir jo ketinimai geri. Taip mano dauguma įprastinių tikėjimų.
  • Diteizmas teigia, jog Dievas egzistuoja, tačiau jo galutiniai ketinimai nėra geri. Diteizmas gerai žinomas kaip grynai filosofinė teorija, tačiau taip tikinčių religinių bendruomenių praktiškai nėra.

[taisyti] Dievai

Išsamesnį dievų sąrašą rasite visų religijų dievų kategorijoje.

  • Krikščionių Dievas
  • Senovės baltų Dievas
  • Judėjų Jahvė
  • Islamo Alachas

[taisyti] Nuorodos ir šaltiniai

  1. I.Kantas. Praktinio proto kritika. — Vilnius, Mintis, 1987

Static Wikipedia (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -

Static Wikipedia 2007 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -

Static Wikipedia 2006 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu

Static Wikipedia February 2008 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu