Etnobotanika
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Etnobotanika - mokslo šaka, kurios tyrimo sritis yra sankirtoje tarp botanikos ir etnologijos. Etnobotanika tiria žmogaus sąveiką su augalais, apibrėžia augalų vaidmenį visuomenei tokiose srityse kaip būstas, įrankiai, apranga, ritualai, socialinis gyvenimas, medicina. Siauresnis mokslas, tiriantis vaistinių augalų naudojimą vadinamas etnofarmalogija.
Etnobotanikos pradininku laikomas amerikietis John W. Harshberger, kuris pirmą kartą šią sąvoką panaudojo 1895 m.