Ganeša
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ganeša (sanskritu: गणेश) — induizmo mitologijoje „Ganos valdovas“. Ganos dievybės sudarė Šyvos svitą.
Vedose Ganeša, kaip savarankiška dievybė nefigūruoja, o titulas „Ganapati“ priklausė pačiam Šyvai, arba Rudrai (Jadžurvedos Taittirija-samhita IV 5, 4; Jadžurvedos Maitrajani-samhita III 1, 3). Epose ir puranose Ganeša — Šyvos ir Parvati sūnus. Jis vaizduojamas žmogaus kūnu, raudonos ar geltonos spalvos, su dideliu rutulio formos pilvu, su keturiomis rankomis ir dramblio galva, iš kurios styro tik viena iltis.
Kaip atsirado tokia Ganešo išvaizda aiškinama kai kuriuose puranų mituose.
Viename iš jų pasakojama, jog į Ganešo gimimo šventę užmiršta pakviesti dievą Šanį (planetos Saturno personifikacija); iš keršto šis savo žvilgsniu supleškino kūdikio galvą, ir Brahma tada patarė motinai pritaisyti galvą to gyvūno, kuris pirmas jai pasirodys.
Pasak kito mito, pats Šyva iš pykčio nupjovė savo sūnui galvą, kai vaikas neįleido jo į Parvati kambarį; po to, kad nuramintų savo žmoną, jis pritaisė prie Ganešo kūno netoliese pasirodžiusio dramblio galvą.
Vieną iltį Ganeša prarado kovoje su Parašurama: Parašurama atėjo aplankyti Šyvą, bet Šyva miegojo, o Ganeša atsisakė jį įleisti; tada Parašurama metė į Ganešą savo kirvį ir nukirto dešiniąją iltį. Pagal kitą versiją Ganeša pats sau nusilaužė iltį, kovodamas su milžinu Gadžamukha, ir metė ją į savo priešininką; iltis turėjo magiškų galių ir pavertė Gadžamukhą žiurke, kuri tapo kinkomuoju Ganešo gyvūnu (vahana).
Induizme Ganešą gerbia kaip išminties dievą ir kliūčių pašalintoją (plg. Ganešo žmonų vardus: Buddhi — „protas“ ir Siddhi — „sėkmė“). Ganeša — vienas iš populiariausių indų dievų; Ganešo atvaizdai ir jam skirtos šventyklos plačiai paplitusios Indijoje, ypač pietuose.
