Han dinastija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Han dinastija (tradiciniai rašmenys: 漢朝; supaprastinti rašmenys: 汉朝; pinyin: Hàn cháo) - Kinijos imperatorių dinastija, valdžiusi 206 m. pr. m. e. - 220 m., po Čin dinastijos. Tradiciškai Han periodas laikomas vienu svarbiausių klestėjimo laikotarpių Kinijos istorijoje. Iki šiol etniniai kinai save vadina "haniais".
Han dinastija skirstoma į du periodus:
- Vakarų Han (206 m. pr. m. e. - 9 m.)
- Rytų Han (25 - 220 m.)
9 - 25 m. valdė uzurpatorius Vang Mang (Wang Mang).
Turinys |
[taisyti] Vakarų Han
Ankstesniosios (Qian Han 前漢), arba Vakarų (Xi Han 西漢) Han dinastijos sostinė buvo Čanganis (Chang'an). Po Čin Ši Huangdi mirties imperijoje kilo maištai. 206–202 m. pr. m. e. tarpuvaldžiu tarpusavyje kovojo dvi didesnės stovyklos: vienai vadovavo Liu Bang, Han valdovas, kitai - Siang Ju (Xiang Yu), Ču valdovas. Taip pat kovojo keletas smulkesnių valdovų. Galiausiai pergalę pasiekė ir naujos dinastijos įkūrimą paskelbė Liu Bangas. Taigi Han dinastijos pradžia galima laikyti arba 206 m. pr. m. e., kai žlugo Čin dinastija, arba 202 m. pr. m. e., kai nusižudė Siang Ju.
Naujoji imperija išlaikė Čin administracinę sistemą, tačiau sušvelnino centralizaciją: politiniais sumetimais kai kur buvo įkurtos vasalinės valdos. Įkūręs dinastiją, Liu Bangas padalino šalį į keletą "feodalinių valstybių", kad patenkintų savo buvusius sąjungininkus, nors jais planavo atsikratyti vėliau, sustiprinęs valdžią. Liu Bango (vėliau vadinto Gaodzu arba Gaodi) įpėdiniai valdė derindami legistinius metodus su daoistiniais. Tuo laikotarpiu Kinija palaikė taikius santykius su siunų gentimis per santuokas ir mokėdami duoklę. Kita vertus, Han dinastijos valdymo metu konfucianizmas paskelbtas oficialiąja ideologija. Šiuo periodu kanonizuoti pagrindiniai konfucianistiniai veikalai, kuriama imperatoriškoji biblioteka, atsiranda valstybinių egzaminų sistema (būdas atrinkti valdininkus).
Po Liu Bango mirties prasidėjus intrigoms valdžia atiteko nepilnamečiam jo sūnui, o iš tiesų kaip regentė valdė jo motina Liu Taihou (呂太后 Lü Taihou), taip pat vadinta imperatoriene Gao (高皇后 Gaō Huánghoù). Imperatorius Vendi susidorojo su Liu klanu. Jo valdymo metu imtasi gaivinti konfucianizmą.
Turbūt žymiausias Han imperatorius - Udi. Jo valdymo metu valstybėje įsitvirtino konfucianizmas. Prie to ypač prisidėjo imperatoriaus patarėjas Dong Džongšu. Udi era pasižymėjo karine ekspansija. Prasideda aktyvi prekyba su užsieniu, suklesti šilko kelias. Vykdomos grandiozinės statybos. Įvedamas valstybinis monopolis druskai ir geležiai (dėl šito to meto visuomenėje kilo daug nepasitenkinimo). Prekybą taip pat kontroliavo valstybė.
Han dinastijoje imperatoriai pradeda naudoti devizus, kuriais siekė apibūdinti atskirus savo valdymo periodus, nustatyti pasiryžimą, priminti apie kokį nors svarbų įvykį (pavyzdžiui, dangiškosios malonės ženklą).
I a. į Kiniją atkeliauja budizmas - tam turėjo įtakos aktyvūs ryšiai su užsienio valstybėmis.
Vakarų Han imperatoriai:
| Pomirtinis vardas1 | Asmeninis vardas | Lietuviškai | Valdymo metai | Laikotarpio pavadinimas2 | Laikotarpio datos |
|---|---|---|---|---|---|
| Gao Zu 高祖 |
Liu Bang 劉邦 |
Gao Dzu; Liu Bang | 206 – 195 m. pr. m. e. | Nebuvo | |
| Hui Di 惠帝 |
Liu Ying 劉盈 |
Hui Di; Liu Ing | 194 - 188 m. pr. m. e. | Nebuvo | |
| Shao Di (Shao Di Gong) 少帝 |
Liu Gong 劉恭 |
Šao Di, Šao Di Gong; Liu Gong | 188 - 184 m. pr. m. e. | Nebuvo | |
| Shao Di (Shao Di Hong) 少帝 |
Liu Hong 劉弘 |
Šao Di; Liu Hong | 184 - 180 m. pr. m. e. | Nebuvo | |
| Wendi 文帝 |
Liu Heng 劉恆 |
Vendi; Liu Heng | 179 - 157 m. pr. m. e. | Hòuyuán (後元 houjuan) | 163 - 156 pr. m. e. |
| Jing Di 景帝 |
Liu Qi 劉啟 |
Dzing Di; Liu Či | 156 - 141 m. pr. m. e. | Zhōngyuán (中元 džongjuan) Hòuyuán (後元 houjuan) |
149 - 143 pr. m. e. |
| Wudi 武帝 |
Liu Che 劉徹 |
Udi; Liu Če | 140 – 87 m. pr. m. e. | Jiànyuán (建元 dzianjuan) Yuánguāng(元光 juanguang) |
140 - 135 pr. m. e. 134 - 129 pr. m. e. |
| Zhao Di 昭帝 |
Liu Fuling 劉弗陵 |
Džao Di; Liu Fuling | 86 - 74 m. pr. m. e. | Shǐyuán (始元 šijuan) Yuánfèng (元鳳 juanfeng) |
86 - 80 pr. m. e. |
| Chāngyí Wáng Hè 昌邑王 arba 海昏侯 |
Liu He 劉賀 |
Čang-i valdovas He; Liu He | 74 m. pr. m. e. | Yuánpíng (元平 juanping) | 74 pr. m. e. |
| Xuan Di 宣帝 |
Liu Xun 劉詢 |
Siuan Di; Liu Siun | 73 - 49 m. pr. m. e. | Běnshǐ (本始 Benši) Dìjié (地節 didzie) |
73 - 70 pr. m. e. 69 - 66 pr. m. e. |
| Yuan Di 元帝 |
Liu Shi 劉奭 |
Juan Di; Liu Ši | 48 - 33 m. pr. m. e. | Chūyuán (初元 čujuan) Yǒngguāng (永光 jongguang) |
48 - 44 pr. m. e. |
| Cheng Di 成帝 |
Liu Ao 劉驁 |
Čeng Di; Liu Ao | 32 - 7 m. pr. m. e. | Jiànshǐ (建始 dzianši) Hépíng (河平 heping) |
32 - 28 pr. m. e. 28 - 25 pr. m. e. |
| Ai Di 哀帝 |
Liu Xin 劉欣 |
Ai Di; Liu Sin | 6 - 1 m. pr. m. e. | Jiànpíng (建平 dzianping) Yuánshòu (元壽 juanšou) |
6 - 3 pr. m. e. |
| Ping Di 平帝 |
Liu Kan 劉衎 |
Ping Di; Liu Kan | 1 m. pr. m. e. – 5 m. | Yuánshǐ (元始 juanši) | 1 - 5 m. |
| Ruzi Ying 孺子嬰 |
Liu Ying 劉嬰 |
Žudzi Ing; Liu Ing | 6 - 8 m. | Jùshè (居攝 dziuše) Chūshǐ (初始 čuši) |
6 m. - 8 m. spalis |
|
1 Paprastai valdovas įvardijamas prieš pomirtinį vardą pridedant dinastijos pavadinimą (Han), išskyrus Liu Gong, Liu Hong, Ruzi Ying ir Changyi valdovą. |
|||||
[taisyti] Sin dinastija (Vang Mang valdymas)
Mūsų eros pradžioje smarkiai pablogėjo ekonominė situacija, šalyje vyko kovos dėl valdžios. Pasinaudojęs proga, valdininkas Vang Mang užėmė sostą ir paskelbė Sin (xin; pažodžiui "naujosios") dinastijos (新朝) įkūrimą. Vang Mang buvo vienintelis šios trumpaamžės dinastijos imperatorius. Jis pasižymėjo kaip reformatorius, tačiau jo reformos buvo nukreiptos į anksčiau panaikintų dalykų atgaivinimą. Vang Mangas atkūrė kai kuriuos kultus, kurių buvo atsisakyta dėl pernelyg didelių išlaidų, išlaisvino vergus, atšaukė senuosius pinigus, pakeitė didikų titulus, uždraudė pardavinėti žemę. Tačiau kilo žemvaldžių ir pirklių maištas, kuriam vadovavo Liu klano (t.y. valdovo šeimos) atstovas Liu Siu (Liu Xiu). Liu Siu atkūrė Han dinastiją.
| Asmeninis vardas | Valdymo metai | Laikotarpio pavadinimas |
|---|---|---|
| Wang Mang (Vang Mang) | 9 - 23 m. | Shĭjiànguō (始建國 šidzianguo, "Tautos kūrimo pradžia") 9 - 13 Tiānfēng (天鳳 tianfeng, "Dangiškasis feniksas") 14 - 19m. |
[taisyti] Rytų Han
Rytų (東漢 Dong Han) arba Vėlyvosios Han (後漢 Hou Han) dinastijos sostinė buvo Luojange. Liu Siu, nuvertęs nuo sosto Vang Mangą, tapo imperatoriumi Guang Udi. Stiprūs buvo tik pirmi trys Rytų Han imperatoriai, paskui vėl pasikartojo ankstesnės krizės. Po Vang Mango laikotarpio pokyčių nebuvo įvykdyta jokių efektyvių žemės reformų. Plito korupcija, kyšininkavimas. Dėl valdžios kovojo eunuchai ir imperatoriaus sutuoktinių šeimos. Žemvaldžių šeimos valdė žemes, per daug nekreipdamos dėmesio į valstiečių gyvenimo kokybę. Valdantieji sluoksniai buvo palankūs elitui. Intelektualai, anksčiau buvę įtakingas sluoksnis, pamažu ima prarasti pozicijas valstybėje. Jiems pabandžius kritikuoti valdininkus, klanus, padėtį valstybėje ("tyrųjų kritika"), eunuchai visa tai užgniaužė, intelektualai buvo areštuojami, žudomi.
184 m. kilo "Geltonųjų raiščių" judėjimas, susijęs su daoistine "Taiping" (didžiosios lygybės) sekta. Kariuomenė sukilimą žiauriai numalšino. Valdžią perėmė karo vadai: jie išvaikė eunuchus ir patys ėmė kovoti dėl valdžios. Paskutinysis imperatorius buvo marionetė. Galiausiai 220 m. Cao Pi privertė jį atsistatydinti.
Rytų Han valdovai:
| Pomirtinis vardas1 | Asmeninis vardas | Lietuviškai | Valdymo metai | Laikotarpio pavadinimas | Laikotarpio datos |
|---|---|---|---|---|---|
| Gengshi Di2 更始帝 |
Liu Xuan 劉玄 |
Gengši Di; Liu Siuan | 23 - 25 m. | Gēngshǐ (更始 gengši) | 23 - 25 m. |
| Guangwu Di 光武帝 |
Liu Xiu 劉秀 |
Guang-u Di; Liu Siu | 25 - 57 m. | Jiànwǔ (建武 dzian-u) Jiànwǔzhongyuán (建武中元 dzian-u džongjuan) |
25 - 56 m. |
| Ming Di 明帝 |
Liu Zhuang 劉莊 |
Ming Di; Liu Džuang | 58 - 75 m. | Yǒngpíng (永平 jongping) | 58 - 75 m. |
| Zhang Di 章帝 |
Liu Da 劉炟 |
Džang Di; Liu Da | 76 - 88 m. | Jiànchū (建初 dzianču) Yuánhé (元和 juanhe) |
76 - 84 m. |
| He Di 和帝 |
Liu Zhao 劉肇 |
He Di; Liu Džao | 89 - 105 m. | Yǒngyuán (永元 jongjuan) Yuánxīng (元興 juansing) |
89 – 105 m. |
| Shang Di 殤帝 |
Liu Long 劉隆 |
Šang Di; Liu Long | 106 m. | Yánpíng (延平 janping) | Devyni mėnesiai 106 m. |
| An Di 安帝 |
Liu Hu 劉祜 |
An Di; Liu Hu | 106 - 125 m. | Yǒngchū (永初 jongču) Yuánchū (元初 juanču) |
107 - 113 m. |
| Shao Di (Beixiang markizas) 少帝 or 北鄉侯 |
Liu Yi 劉懿 |
Šao Di (Beisiang markizas); Liu I | 125 m. | Yánguāng (延光janguang) | 125 m. |
| Shun Di 順帝 |
Liu Bao 劉保 |
Šun Di; Liu Bao | 125 - 144 m. | Yǒngjiàn (永建 jongdzian) Yángjiā (陽嘉 jangdzia) |
126 - 132 m. |
| Chong Di 沖帝 |
Liu Bing 劉炳 |
Čong Di; Liu Bing | 144 - 145 m. | Yōngxī (永熹 jongsi) | 145 m. |
| Zhi Di 質帝 |
Liu Zuan 劉纘 |
Dži Di; Liu Zuan | 145 - 146 m. | Běnchū (本初 benču) | 146 m. |
| Huan Di 桓帝 |
Liu Zhi 劉志 |
Huan Di; Liu Dži | 146 - 168 m. | Jiànhé (建和 dzianhe) Hépíng (和平 heping) |
147 - 149 m. 150 m. |
| Ling Di 靈帝 |
Liu Hong 劉宏 |
Ling Di; Liu Hong | 168 - 189 m. | Jiànníng (建寧 dzianning) Xīpíng (熹平 siping) |
168 - 172 m. |
| Shao Di (Hongnong valdovas) 少帝 or 弘農王 |
Liu Bian 劉辯 |
Šao Di (Hongnong valdovas); Liu Bian | 189 m. | Guangxī (光熹 guangsi) Zhàoníng (昭寧 džaoning) |
189 m. |
| Xian Di 獻帝 |
Liu Xie 劉協 |
Sian Di; Liu Sie | 189 – 220 m. | Yǒnghàn (永漢 jonghan) Chūpíng (初平 čuping) |
189 m. |
|
1 Paprastai valdovas įvardijamas prieš pomirtinį vardą pridedant dinastijos pavadinimą (Han), išskyrus Beisiang markizą ir Hongnong valdovą. |
|||||
[taisyti] Han laikotarpio kultūra
Han laikotarpiu padaryta nemažai svarbių atradimų: 105 m. valdininkas Cai Lun išrado popierių. Taip pat parašytas pirmasis matematikos veikalas, 132 m. išrastas seismografas, suklesti astrologija, astronomija, lako gamyba, alchemija.
Nors oficialia ideologija tapo konfucianizmas, valstybėje maišėsi konfucianistiniai, legistiniai, daoistiniai idealai. Atsiranda išskirtinė valdininkų atrankos - valstybinių egzaminų - sistema.
Han dinastijos metu išsivysto ir paplinta vadinamieji TLV veidrodžiai, taip pavadinti dėl raides T, L ir V primenančių raštų ir naudoti kaip apsauginiai arba dėti į kapavietes.
Religijoje įvesti du nauji kultai: žemės valdovo Houtu bei Taiyi (Tai-i) - "Didžiosios vienybės" garbinimas.
