Henrikas Valua
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Henrikas Valua (lenk.: Henryk III Walezy; pranc. Henri III Valois; g. 1551 m. rugsėjo 19 d. Fonteblo, Prancūzija - m. 1589 m. rugpjūčio 2 d. Sen Klode) - Valua dinastijos Prancūzijos karalius ir trumpu laikotarpiu Žečpospolitos valdovas.
Henrikas Valua - ketvirtasis Prancūzijos karaliaus Henriko II ir Katerinos de Mediči sūnus. Gimė Aleksandro Eduardo vardu. 1560 m. tapo Angulemo ir Orleano kunigaikščiu, o 1566 m. Anžu kunigaikščiu. 1564 m. gavo Henriko vardą. Jis buvo karališkosios armijos vadu religiniuose karuose prieš hugenotus. Valua buvo vienas iš pagrindinių Šv. Baltramiejaus žudynių organizatorių. 1573 m. Henrikas Valua buvo išrinktas Žečpospolitos karaliumi. Tačiau menki karaliaus įgaliojimai Respublikoje jo netenkino ir mirus broliui Karoliui IX, Valua slapčia pabėgo iš Lenkijos. 1575 m. Reimso katedroje Henrikas Valua buvo karūnuotas Prancūzijos karaliumi. 1576 m. Beaulieu ediktu karalius suteikė hugenotams tikėjimo laisvę. Tai sukėlė prokatalikiškų jėgų pasipriešinimą. Priešų buvo priverstas palikti Paryžių. 1589 m. rugpjūčio 1 d. sužeistas Žako Klemeno, dominikonų dvasininko, netrukus mirė. Palaidotas Sen Denio bazilikoje. Kadangi nepaliko palikuonių, užbaigė Valua dinastiją, o į Prancūzijos sostą atėjo Burbonai.
Anksčiau valdė: Karolis IX |
Prancūzijos Karalius 1574–1589 |
Vėliau valdė: Henrikas IV |
Anksčiau valdė: Žygimantas Augustas |
Lenkijos Karalius ir Lietuvos Dydysis Kunigaikštis 1573–1574 |
Vėliau valdė: Ona Jogailaitė ir Steponas Batoras |