Manheimas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Manheimas (vok. Mannheim) - miestas pietvakarių Vokietijoje, antras po Štutgarto pagal gyventojų skaičių miestas Badeno-Viurtembergo žemėje. 307,6 tūkst. gyventojų (2005). Reino upė skiria miestą nuo Liudvigshafeno miesto, Reino krašto-Pfalco žemėje.
Manheimas yra išsidėstęs Reino ir Nekaro upių santakoje. Šiame metropoliteno regione, kuriame gyvena per 2,4 mln. gyventojų, Manheimas yra didžiausias miestas. Miesto centras yra unikalus tuo, kad gatvės išdėstytos kvadratais, sistema yra panaši į Šiaurės Amerikos miestų. Pagrindinė gatvė veda link XVIII a. pilies, kurioje įsikūręs Manheimo universitetas. Manheimo miesto simbolis yra vandens bokštas, esantis rytinėje centro dalyje.
Svarbūs išradimai priskiriami miestui: Karl Drais 1817 m. pagamino dreziną, Karlo Benco 1886 m. pagamintas pirmasis pasaulyje automobilis išriedėjo į gatves ir 1921 m. čia buvo išrastas pirmasis traktorius.
Pirmą kartą miesto vardas (Heim des Manno, liet. k. „vyro namai“) paminėtas 766 metais.
