Pranas Dovydaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Pranas Dovydaitis (1886 m. gruodžio 2 d. Runkiuose (Marijampolės apsk., Višakio Rūdos valsč.) - 1942 m. lapkričio 4 d. Sverdlovske, Rusija) – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Ministras pirmininkas, teisininkas, filosofijos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos ateitininkų sąjungos vadovas, enciklopedistas, apie 40 periodinių leidinių redaktorius ir leidėjas.

[taisyti] Biografija

Šeimoje P.Dovydaitis buvo vyriausias sūnus. Mokėsi namuose, nuo 1896 m. žiemomis lankė Višakio Rūdos pradinę mokyklą. 1903 m. išlakė egzaminus į V skyrių Pavyzdinėje mokykloje prie Veiverių mokytojų seminarijos. Ją baigęs ir išlaikęs stojamuosius egzaminus, 1904 m. buvo priimtas į Veiverių mokytojų seminariją, kur iš II kurso pašalintas už dalyvavimą 1905 - 1906 m. įvykiuose.

1908 m. pavasarį eksternu išlaikė egzaminus Marijampolės gimnazijoje, o rudenį įstojo į Maskvos universiteto Teisės fakultetą, kurį baigė 1912 m. Vėl įstojo į to paties universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą, bet 1913 m. studijas nutraukė.

1913 m. pakviestas į Vilnių redaguoti „Vilties“, nes laikraščio leidėjai pradėjo konfliktuoti su Antanu Smetona, tuometiniu leidinio redaktoriumi. Šis redaktorių pasikeitimas virto dviejų visuomenės srovių išsiskyrimu: katalikų (krikščionių demokratų) ir viltininkų (vėliau gavusių tautininkų vardą).

Pirmojo pasaulinio karo metais, 1915 m. nustojus leisti „Viltį“, persikėlė į Kauną. Nuo 1916 m. vadovavo „Saulės” draugijos steigiamai pirmajai lietuviškai gimnazijai Kaune, pirmasis jos direktorius. Vokiečių okupacijos metais gimnaziją norėta suvokietinti, bet P.Dovydaitis tam griežtai priešinosi, todėl 1917 m. iš pareigų laikinai atleistas (1922 m. direktoriaus pareigas perėmė Mykolas Biržiška).

Vilniaus konferencijoje išrinktas Lietuvos Tarybos nariu, 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. Buvo Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys.

Kai iš II Vyriausybės vadovo pareigų atsistatydino Mykolas Sleževičius, 1919 m. kovo 12 d. - 1919 m. balandžio 12 d. vadovavo III Ministrų kabinetui. P.Dovydaičio sudaryta vyriausybė įėjo į Lietuvos istoriją kaip trumpiausiai išbuvusi prie valstybės vairo - tik vieną mėnesį. 1919 m. balandžio mėn. Lietuvos Tarybai išrinkus A.Smetoną Prezidentu, tą pačią dieną P.Dovydaitis atsistatydino. Po atsistatydinimo iš politinio gyvenimo pasitraukė, atsidavė vien pedagoginiam bei moksliniam darbui.

Dar tebedirbdamas Kauno „Saulės“ gimnazijoje, įsijungė į akademinį darbą Aukštuosiuose kursuose, skaitė filosofijos istorijos kursą, o nuo 1922 m. iki 1940 m. profesoriavo Lietuvos universitete, vėliau - Vytauto Didžiojo universitete, buvo universiteto Senato sekretorius, Teologijos-filosofijos fakulteto sekretorius, Religijų istorijos katedros vedėjas. 1935 m. suteiktas filosofijos daktaro laipsnis. 1932 m. užsitraukęs tautininkų valdžios nepasitenkinimą dėl ateitininkų veiklos plėtojimo bei kritiškų paskaitų, tris mėnesius kalintas, trumpam pašalintas iš Universiteto, vėliau suvaržyta jo mokslinė veikla. Uždarius fakultetą, 1940 m. liepos 16 d. atleistas iš pareigų.

1941 m. birželio 14 d. rytą suimtas savo ūkyje Čekiškės valsčiuje. Nugabentas į Kauną, o iš ten kartu su kitais tremtiniais - į Starobelską Donbase (Ukraina). Galiausiai atsidūrė Gario koncentracijos stovykloje Uralo šiaurėje. Iš pradžių kirto mišką, tiesė miško kelius, vėliau, labai nusilpęs, buvo paskirtas darbams stovyklos viduje. Tremtyje neprarado vilties, drąsindavo kitus.

1942 m. liepos 13 d. kartu su 30 kalinių inteligentų išsiųstas į Sverdlovsko kalėjimą, kur buvo tardomas, apkaltintas kontrrevoliucine veikla. 1942 m. lapkričio 4 d. jam, vadinamosios trejukės (trojkos) sprendimu, pagal RTFSR baudžiamojo kodekso 58-ąjį straipsnį paskirta mirties bausmė - sušaudymas. Palaidojimo vieta nežinoma.

[taisyti] Visuomeninė veikla

Pranas Dovydaitis - aktyvus visuomenės veikėjas: studentaudamas Maskvoje, dalyvavo lietuvių gyvenime, skaitė referatus lietuvių studentų draugijoje, rašė mokslinius straipsnius „Vilčiai”, „Draugijai”, „Šaltiniui”, „Aušrinei”. 1911 m., susitaręs su Adomu Dambrausku-Jakštu, Kaune išleido „Draugijos” priedą - „Ateitį”, kuriame pirmajame numeryje išdėstė ateitininkų ideologines pažiūras. P.Dovydaitis tapo vienu pagrindinių ateitininkų sąjūdžio veikėju.

1918 m. tapo pirmuoju mėnesinio pedagoginio žurnalo „Lietuvos mokykla“ redaktoriumi. 1921 m. įsteigė „Naujosios vaidilutės“ mėnesinį žurnalą, kurį redagavo iki 1940 m. Leido ir redagavo kelis mokslinius žurnalus: gamtos mokslų - „Kosmos“, filosofijos - „Logos“ ir „Soter“, skirtą religijų istorijai. Šiuose žurnaluose aktyviai skelbė savo originalius mokslinius straipsnius kultūros, religijos, filosofijos temomis, vertė kitų mokslininkų darbus.

1925 m. - vyriausiasis ateitininkų vadas, nuo 1927 m. - garbės pirmininkas. 1934 - 1940 m. buvo Lietuvos krikščionių darbininkų profesinės sąjungos vienu iš steigėjų, 1934 - 1940 m. - jos pirmininku. Nuo 1931 m. - Katalikų veikimo centro pirmasis vicepirmininkas. Vienas Lietuvos katalikų mokytojų sąjungos įkūrėjų, jos pirmininkas (1920 - 1924 m.), vienas Lietuvių katalikų mokslo akademijos steigėjų, jos vicepirmininkas (1922 m.). „Lietuviškosios enciklopedijos“ viceredaktorius (1931 - 1940).

[taisyti] Atminimo įamžinimas

1938 m. spalio 23 d. „Aušros“ gimnazijos vestibiulyje (Laisvės al. 95) atidengta memorialinė lenta. 1940 m. nuimta. 1993 m. rugsėjo 1 d. atkurta lenta su įrašu: „Profesorius Pranas Dovydaitis. 1886-1942. 1916-1922 m. pirmosios lietuviškos gimnazijos Kaune direktorius“ (archit. Jonas Liaudanskas).
1990 m. atsikūrusi Lietuvių katalikų mokslo akademija, pagerbdama pirmąją „Logos“ žurnalo leidėją ir redaktorių P.Dovydaitį, įsteigė jo vardo premiją, kuri teikiama kas dveji metai geriausiam žurnalo debiutantui.
1993 m. kovo 11 d. Kaune įsteigtas P.Dovydaičio fondas, skirtas studentijai remti. Steigėjai - Lietuvos ateitininkų federacija bei tautiečiai išeivijoje.
1995 m. buv. Viktoro Jacenevičiaus gatvė Žaliakalnyje pavadinta P.Dovydaičio vardu.
1996 m. vasario 16 d. Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčioje atidengtas paminklinis biustas (skulpt. Arūnas Sakalauskas, arch. Linas Jurgaitis).
1996 m., minint P.Dovydaičio 110-ąsias metines, Čekiškės bažnyčios šventoriuje (Kauno raj.) atidengtas paminklinis kryžius (tautodail. Albinas Fokas).
2000 m. gegužės 7 d. Romos Koliziejuje buvo iškilmingai paskelbti naujieji kankiniai, tarp jų - ir P.Dovydaitis. Įrašytas į bažnyčios Dvidešimtojo amžiaus Martirologiją.
2001 m. Aldona Vasiliauskienė parašė monografiją „Akmenuotas patrioto kelias“.
2002 m. gegužės mėn. Prienų kaime (Kauno raj.), buv. P.Dovydaičio sodybos vietoje, kurioje jis gyveno 1935 - 1941 m., atidengtas paminklinis akmuo.
2002 m. gegužės 2 d. Čekiškės (Kauno raj.) vidurinei mokyklai suteiktas P.Dovydaičio vardas.

[taisyti] Nuorodos

Lietuvos ministrai pirmininkai
	Ministrai pirmininkai	Augustinas Voldemaras \| Mykolas Sleževičius \| Pranas Dovydaitis \| Vincas Mickevičius-Kapsukas \| Ernestas Galvanauskas \| Kazys Grinius \| Ernestas Galvanauskas \| Antanas Tumėnas \| Vytautas Petrulis \| Leonas Bistras \| Mykolas Sleževičius \| Augustinas Voldemaras \| Juozas Tūbelis \| Vladas Mironas \| Jonas Černius \| Antanas Merkys
	LTSR Ministrų tarybos pirmininkai	Justas Paleckis \| Mečislovas Gedvilas \| Motiejus Šumauskas\| Juozas Maniušis \| Ringaudas Bronislovas Songaila \| Vytautas Sakalauskas
	Ministrai pirmininkai	Kazimiera Danutė Prunskienė \| Albertas Šimėnas \| Gediminas Vagnorius \| Aleksandras Algirdas Abišala \| Bronislovas Lubys \| Adolfas Šleževičius \| Laurynas Mindaugas Stankevičius \| Gediminas Vagnorius \| Irena Degutienė \| Rolandas Paksas \| Irena Degutienė \| Andrius Kubilius\| Rolandas Paksas \| Eugenijus Gentvilas \| Algirdas Brazauskas \| Zigmantas Balčytis \| Gediminas Kirkilas