Lietuvos Nepriklausomybės Aktas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Lietuvos istorija |
|---|
| Lietuvos priešistorė |
| Valstybės susidarymas |
| LDK |
| Lietuvos Statutai |
| Liublino unija |
| Abiejų Tautų Respublika |
| Abiejų Tautų Respublikos padalijimai |
| Rusijos imperija |
| Klaipėdos kraštas |
| Nepriklausomybės paskelbimas |
| Nepriklausoma Lietuvos valstybė 1918-1940 m. |
| Nacių okupacija Lietuvoje |
| Vilniaus kraštas |
| Lietuvos TSR |
| Nepriklausomybės atkūrimas |
Lietuvos nepriklausomybės aktas - Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje pasirašytas dokumentas, skelbiantis, kad Lietuvos Taryba atskiria Lietuvą nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Dokumentas pasirašytas Vilniuje, Pilies g. 26. Šiuo metu čia veikia Signatarų namų muziejus - Lietuvos nacionalinio muziejaus filialas.
[taisyti] Signatarai
Vasario 16-osios akto tekstą rengė Jonas Vileišis, Petras Klimas, Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, o pasirašė 20 tarybos narių:
- Saliamonas Banaitis
- Jonas Basanavičius
- Mykolas Biržiška
- Kazimieras Bizauskas
- Pranas Dovydaitis
- Steponas Kairys
- Petras Klimas
- Donatas Malinauskas
- Vladas Mironas
- Stanislovas Narutavičius
- Alfonsas Petrulis
- Antanas Smetona
- Jonas Smilgevičius
- Justinas Staugaitis
- Aleksandras Stulginskis
- Jurgis Šaulys
- Kazimieras Šaulys
- Jokūbas Šernas
- Jonas Vailokaitis
- Jonas Vileišis
Po Nepriklausomybės paskelbimo Lietuvą toliau valdė vokiečiai. Jie reikalavo, kad Lietuvos Taryba paskelbtų amžinąją sąjungą su Vokietija, tačiau, lapkritį Vokietijoje kilus revoliucijai, Lietuva liko neprijungta prie Vokietijos ir Lietuvos nepriklausomybė buvo galutinai pripažinta.
Rusija nepriklausomybės aktą pripažino 1920 m. liepos 12 d., pasirašydama su atkurta Lietuva Taikos sutartį.
Iki šiol nėra žinoma, kur saugomas nei vienas iš dviejų akto originalų.
