Riūkiū kalbos
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Riūkiū kalbos - keletas glaudžiai susijusių kalbų artimai giminingų japonų kalbai. Kartu su pastarąja sudaro japonų kalbų šeimą. Jomis kalbama Riūkiū salose.
Nėra vieningos nuomonės apie Riūkiū kalbų statusą lingvistinėje sistemoje. Labai ilgą laiką buvo laikomasi Japoniško nacionalizmo laikais susiformavusios nuomonės, kad šios kalbos tėra Japonų kalbos tarmės (prieš Antrąjį pasaulinį karą japonų ideologija tarme laikė net korėjiečių kalbą).
Visgi skirtumai nuo literatūrinės japonų kalbos yra tokie dideli, kad japonai šnekančiųjų Riūkiū kalbomis nesupranta. Laikoma, kad šios kalbos nuo japonų kalbos nutolę tiek, kiek anglų kalba nuo vokiečių kalbos. Manoma, kad Riūkiū kalbos nuo tuometinės japonų kalbos atsiskyrė maždaug prieš 2000 metų.
[taisyti] Kalbos
Nors yra diskutuojama, kaip išskirti konkrečias kalbas, visgi linkstama atskirti šešias kalbas:
- Amami, kuria kalbama šiauriniame Riūkiū salyne (Amami salose). Kalbančiųjų 130,000.
- Mijako (myaaku hutsi), kuria kalbama Mijako ir apinkinėse salose. Kalbančiųjų 55,783.
- Okinavos (uchinaaguchi), kuria kalbama didžiausioje Riūkiū salyno saloje Okinavoje ir keletoje mažesnių salelių. Kalbančiųjų 900,000.
- Kunigami, kuria kalbama Okinavos salos šiaurėje. Kalbančiųjų skaičius nežinomas
- Jaejama (yaima munii), kuria kalbama Jaejamos salose (pietinis Riūkiū aplink Išigaki salą) Kalbančiųjų 44,650.
- Jonaguni, kuria kalbama piečiausiame Riūkiū, aplink Jonaguni salą. Kalbančiųjų 1,800.
