Rusijos istorija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

[taisyti] Kijevo Rusia

Apie laikotarpį iki Kijevo Rusios susidarymo žr. Rusijos teritorija ir gyventojai iki slavų

Rusijos, kaip ir jos kaimynių Baltarusijos ir Ukrainos istorijos pradžia yra Kijevo Rusia - ankstyvųjų viduramžių valstybė su daugiausia slavų gyventojais ir valstybine pravoslavų bažnyčia su centru Kijeve.

IX a. rytų slavų genčių valstybingumo formavimuisi įtakos turėjo variagai, iš Skandinavijos besiskverbiantys švedų vikingai. Žodis "Rusia" (rusiškai Русь) kildinamas iš suomių "Ruotsi" (irkluotojai), patvirtinant vikingų įtaką Rusios susidarymui, nes vikingai irdavosi didžiosiomis upėmis - Dniepru ir Volga.

Remiantis Nestoro kronika, 882 m. variagų kilmės Olegas pasiskelbė didžiuoju Kijevo kunigaikščiu (882-912). Po jo kunigaikščiu buvo Igoris (912-945). Sukūrę valstybę variagai greitai asimiliavosi su slavais. Taip sukurta valstybė susidėjo iš teritorinių darinių, kuriuos valdę kunigaikščiai pripažino Kijevo didžiojo kunigaikščio valdžią. Vladimiras Sviatoslavičius (980-1015) 988 m. oficialiai priėmė krikštą. Krikščionybės atėjimas iš Bizantijos padėjo sustiprinti kultūrinius šių šalių ryšius, bažnyčia turėjo didelę įtaką kultūros ir teisės stiprėjimui Rusioje. Krikščionybės priėmimo laikais Kijevo Rusia dar buvo didžiausia Europos valstybė, bet vėlesniais amžiais ji ėmė skaidytis į kunigaikštystes.

X-XI a. Kijevo Rusios klestėjimo laikotarpis. Valdant Jaroslavui Vladimirovičiaus Išmintingajam (1019-1054) suklestėjo visas kraštas, buvo pastatyta naujų cerkvių, steigiamos mokyklos ir pan. Spėjama, kad jis Kijevo žemės rusų papročius, papildytus įstatymais ir teismo sprendimais surinko "Rusų tiesoje". Po jo mirties buvo suirutė, Vladimiras Monomachas (1113-1125) trumpam ją sustabdė. Vėliau prasidėjo totorių-mongolų antplūdis į susiskaldžiusias Rusijos žemes.

Mirus Vladimiro sūnui Mstislavui (1125-1132) Kijevo Rusia suskilo į daug kunigaikštysčių, iš kurių ekonomiškai ir politiškai stipriausios buvo:

Vladimiro-Suzdalės;
Novgorodo-Pskovo;
Haličo-Volynės.

Vladimiro-Suzdalės kunigaikštystė atsiskyrė valdant Jurijui Vladimirovičiui (Monomacho sūnui) (1125-1157), kuris dėl didelių žygių buvo pramintas Ilgarankiu. Valdant Andrejui Bogoliubskiui 1169 m. buvo užimtas Kijevas, o jo brolis Vsevolodas Didysis Lizdas (1177-1212) pasisavino didžiojo kunigaikščio titulą ir paėmė valdžią Novogorode bei Riazanėje.

Haličo-Voluinės kunigaikštystė buvo labai patogioje geografinėje padėtyje XII a. pab. Romanas Mstislavičius (1199-1205) suvienijo Haličo ir Voluinės žemes. Haličo ir Voluinės žemes,po jo mirties, buvo užvaldžiusi Vengrija ir Lenkija, bet Daniilas Romanovičius (1221-1264) vėl jas suvienijo ir dar prijungė Kijevą.