Senoji karalystė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Senoji karalystė - tai Egipto valstybės laikotarpis nuo 2650 iki 2175 m. pr. m. e. Dėl savo galios vadinama „Aukso karalyste“.
Senąją karalystę pradėjo III dinastijos faraonas Džoseras. Senoji karalystė baigė egzistuoti Pepio II valdymo metais.
Garsiausi faraonai: Džoseras, Snofru, Cheopsas, Mikerinas. Esminis požymis - statomos didingosios piramidės. Žlugus faraono autoritetui, žlugo ir Senoji karalystė. Prasidėjo Pirmasis suirutės laikotarpis.