Kauno apskritis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

**Kauno apskritis**

Apskritis	LT-KA
Administracinis centras	Kaunas
Apskrities viršininkas	Romualdas Morkevičius
Regionas	Aukštaitija, Žemaitija
Plotas - Iš viso - Procentas	3-a pagal dydį 8 089 km² 12,4 %
Gyventojų - Iš viso (2005 m. pradžioje) - Procentaliai - Tankis	2-a pagal gyventojus 685 723 20,0 % 84,8/km²

Kauno apskritis – viena iš dešimties Lietuvos apskričių, esanti šalies centrinėje dalyje.

Apskritį sudaro Kauno, Kėdainių, Kaišiadorių, Jonavos, Prienų, Raseinių rajonų bei Kauno miesto ir Birštono savivaldybių teritorijos. Apskrities centras – Kauno miestas.

Kauno apskritis ribojasi su Alytaus, Vilniaus, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės ir Marijampolės apskritimis.

[taisyti] Istorija

Lietuvos valstybės teritorinis administracinis vienetas su centru Kaune, matyt atsirado apie 1398 m., kai oficialiuose dokumentuose minimas Kauno seniūnas Jonas Sungaila. Seniūnija tuo metu buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio skiriamo pareigūno - seniūno arba vietininko administruojama valstybės dalis. Todėl, istorikų nuomone, 1398-uosius metus galima laikyti Kauno apskrities įkūrimo data. Kauno seniūnas rezidavo Kauno pilyje. Nuo 1408 m., kai Kaunui buvo suteiktos Magdeburgo teisės, savivaldus Kauno miestas jam nebuvo pavaldus, išskyrus kai kuriuos nustatytus klausimus.

1486 m. atstačius Kauno pilį, ji tapo pavieto centru, o valdovo paskirtas vietininkas buvo vyriausiasis pilies pareigūnas, kuris valdė aplinkines teritorijas. Po 1564-1566 m. administracinės ir teismų reformos Lietuva, išskyrus Žemaitiją pagal Lenkijos pavyzdį buvo suskirstyta į pavietus. Iki tol buvęs nepastovus teritorinis vienetas, Kauno pavietas įgavo aiškiai apibrėžtas ribas. Lietuvos Metrika Kauno pavieto teritoriją aprašo taip: „To pavieto siena: iš vienos pusės Nevėžio upe iki Upytės sienos; iš kitos pusės iki Vilkmergės sienos, prijungiant Kulvą ir Žeimius; iš trečios pusės prijungiant Vaiguvą ir po kairę Uogintus, palei Žiežmarių sieną; iš ketvirtos pusės į viršų Nemunu, prijungiant Barboriškes, iki jo karališkosios didenybės girios, iki Žemaitijos sienos“. Kauno miestas nepriklausė pavietui.

1795 m. Austrijos, Prūsijos ir Rusijos valdovų susitarimu Lietuvos-Lenkijos valstybė buvo galutinai padalinta ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės žemės atiteko Rusijai. Caro Nikalojaus I įsakymu 1842 m. įkurta Kauno gubernija, kuri egzistavo iki I pasaulinio karo. Kairiakrantė Kauno dalis – Aleksotas buvo priskirta Suvalkų gubernijai. Kauno gubernijos teritorija tuo metu sudarė 38 400 km².

Po Pirmojo pasaulinio karo, atkūrus Lietuvos valstybę, 1918 m. gruodžio 20 d. Kauno gubernija padalyta į 7 apskritis, pirmoji šalyje įkurta Kauno apskritis. 1919 m. sausio 16 d. paskelbtas vidaus reikalų ministro cirkuliaras Nr.1 „Dėlei savivaldybių Lietuvoje“, pagal kurį Lietuva buvo padalinta į 20 apskričių. Apskrities teritorijai priklausė apskrities valsčiai, seniūnijos ir antraeiliai miestai.

1918 - 1950 m. Kauno apskričiai priklausė Babtų, Čekiškės, Garliavos, Jonavos, Lapių, Pakuonio, Panemunės, Pažaislio, Raudondvario, Rumšiškių, Seredžiaus, Veliuonos, Vandžiogalos ir Zapyškio valsčiai.

Tarybų Sąjungai okupavus Lietuvą senoji administracinė teritorinė valdymo struktūra buvo palikta – liko apskritys, valsčiai, miestai. Tik 1950 m. birželio 20 d. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku įkurta nauja administracinio suskirstymo sistema - apskritys panaikintos, o Lietuva padalinta į keturias – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių sritis. 1953 m. sritys buvo panaikintos, pagrindiniu administraciniu teritoriniu vienetu tapo rajonai.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę iš pradžių 1993 m. spalio mėnesį 10-yje regionų bei Vilniaus ir Kauno miestuose paskirti Vyriausybės atstovai. 1994 m. rugpjūčio 5 d. priėmus Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą pradėtos atkurti apskritys. 1994 m. gruodžio 15 d. buvo priimtas Apskrities valdymo įstatymas. Realūs apskričių atkūrimo darbai prasidėjo 1995 m. vasario-kovo mėn. Vyriausybei paskyrus apskričių valdytojus. Kauno apskrities valdytoju 1995 m. kovo 25 d. paskirtas Petras Mikelionis.

[taisyti] Ekonomika

Kauno apskrityje vyrauja apdirbamoji pramonė. Čia pagaminama apie penktadalis visos Lietuvos pramonės produkcijos. Apskrityje išplėtota mašinų ir prietaisų gamyba, metalo apdirbimo, chemijos, statybinių medžiagų, tekstilės ir trikotažo, poligrafijos, baldų, stiklo ir maisto pramonė.

Svarbiausi produktai yra šie: baldai, verpalai, audiniai, medikamentai, mėsa ir jos produktai, pieno produkcija, miltai, kombinuotieji pašarai, mineralinės trąšos, sieros ir fosforo rūgštis, konservuoti produktai, statybinės plytos, padarinė mediena, durpės, popierius, alus ir nealkoholiniai gėrimai, degtinės ir likerio gaminiai, mineraliniai vandenys.

Parduotos produkcijos apimtis 2005 m. daugiausia didėjo Kauno m., Jonavos, Kėdainių ir Kaišiadorių rajonuose. Pagal parduotos produkcijos apimtį Kauno apskritis - viena iš pirmaujančių šalyje.

2003 m. duomenimis apskrityje buvo įregistruotos 56 valstybinės bei 26 583 privačios įmonės, iš jų Kauno miesto savivaldybėje yra 80% uždarųjų akcinių bendrovių, 60% akcinių bendrovių, 68% individualių įmonių.

Į užsienį daugiausia eksportuojama tekstilės gaminių, drabužių, kailių, elektros mašinų, medienos bei medienos gaminių, baldų. Pagrindinės eksporto rinkos - Europos Sąjungos ir Skandinavijos šalys, Rusija bei JAV. Integracija į tarptautines rinkas paskatino pramonės įmones siekti geresnės produkcijos kokybės ir atitikimo tarptautiniams standartams (daugelio įmonių gaminiai atitinka ISO standartus), todėl auga pramonės įmonių produkcijos konkurencingumas Rytų ir Vakarų rinkose.

[taisyti] Žemės ūkis

Didžiąją apskrities teritorijos dalį užima žemės ūkio paskirties žemė (56,5%), miškai - 28,1%, vandenys ir kita žemė - 9,1%. Didžioji dalis žemės yra privati, nuosavybė atkurta 75,3 % viso ploto.

Žemės ūkis Kauno apskrityje specializuojasi ir plėtoja intensyviąją gyvulininkystę, žemdirbystę, sodininkystę. Ugdomas priemiestinis žemės ūkis. Intensyviausia žemės ūkio produktų gamyba yra Kėdainių rajone. Taip pat Kėdainių rajonas pasižymi ir modernizuotais, pažangias technologijas taikančiais ūkiais, kuriuose pastebimas ženkliai didesnis derlingumas.

Kauno apskrities gyventojai mažiau nei vidutiniškai šalyje yra priklausomi nuo žemės ūkio, šioje sferoje dirba tik 7% visų užimtų gyventojų, kai vidutiniškai Lietuvoje - 14,7% visų užimtų gyventojų.

Statistikos departamento duomenimis Kauno apskrityje iki 2003 m. birželio 1 d. buvo įregistruota 38 925 ūkiai, kurių žemės plotas 388 200 ha. Vidutinis ūkio dydis - 9,97 ha.

Kauno apskrityje iki 30 ha ūkiai daugiausia yra mišrūs, o virš 30 ha turintys ūkiai užsiima augalininkyste. Tai lemia gamtinės ir ekonominės žemės ūkio plėtros sąlygos. Pusę visų pasėlių sudaro javai. Beveik visos pernelyg šlapios žemės ūkio naudmenos yra nusausintos.

Apskrityje veikia ir yra plėtojami mokslinio tyrimo institutai, žemės ūkio specialistų ruošimo centrai, žemės ūkio technikos gamyba. Tai Lietuvos žemės ūkio universitetas Kaune, mokslinio tyrimo institutai Babtuose, Raudondvaryje, Dotnuvoje (Kėdainių raj.), žemės ūkio technikos gamykla (Raseinių raj.).

[taisyti] Transportas

Kauno apskritis - vienintelis regionas Rytų Baltijos valstybėse, kuriame susikerta du visos Europos transporto koridoriai - I ir IX B automobilių kelių koridoriai, I ir IX D geležinkelio koridoriai.

Kauno apskrityje yra 345 valstybinių kelių ruožai. Bendras magistralinių kelių ilgis - 344,6 km, krašto kelių - 602,6 km, rajoninių kelių - 1929,1 km. Vietinių kelių ilgis - 8 818 km (įskaitant gatves Kaune ir kituose miestuose), iš jų 1 817 km - su patobulinta danga (21%).

Apskrityje gerai išvystytas geležinkelio transportas, kuriuo galima keliauti ir vežti krovinius visomis kryptimis, be to, projektuojamas Europinės vėžės geležinkelis, eisianantis nuo Lenkijos sienos per Kauną ir Rygą iki Talino.

Šalia Kauno esančioje Karmėlavoje veikia tarptautinis Kauno oro uostas, galintis priimti ir aptarnauti praktiškai visų tipų orlaivius. Kauno oro uostas perveža du trečdalius krovinių, gabenamų oro transportu Lietuvoje, ir yra stambiausias krovinių pervežimo centras Baltijos valstybėse.

[taisyti] Švietimas ir mokslas

Kauno apskrityje veikia 7 universitetai (trečdalis visų šalies aukštujų mokyklų), juose studijuoja 46 tūkstančiai studentų. Studentų skaičius per 5 metus padidėjo 38,5 proc. Švietimo, mokslo sektoriaus kaita įtakoja Kauno apskrities ekonominę, socialinę ir kitokią raidą.

Bendrojo lavinimo mokyklų skaičius apskrityje mažėja (nuo 383 - 1999 m. iki 338 - 2003 m.). Vidutinis mokinių skaičius - 333. Vykdant švietimo reformą prognozuojamas tolimesnis mokyklų ir mokinių skaičiaus mažėjimas.

[taisyti] Gyventojai

Kauno apskritis yra geografiniame Lietuvos centre. Apskrityje, užimančioje 12,4% visos šalies teritorijos, 2005 m. gyveno ~ 20% šalies gyventojų (tai antroji vieta šalyje). Pagal gyventojų tankį (85 žm./km²) apskritis 1,63 karto viršija Lietuvos vidurkį (53 žm./km²). Tankiausiai apgyvendinta Kauno miesto savivaldybė - 2315,9 žm./km², o rečiausiai - Raseinių rajono savivaldybė - 27,4 žm./km². Daugiau nei pusė (54%) apskrities gyventojų 2005 m. gyveno Kauno miesto savivaldybės teritorijoje.

Šiuo metu pastebima mažesnių miestelių nykimo ir Kauno miesto priemiesčių augimo tendencija. Formuojasi žvaigždės pavidalo urbanistinė sistema, kurios branduolys - Kaunas, ryšių spinduliai - link Jonavos, Kėdainių, Vilkijos, Prienų, Žiežmarių.

Bendros demografinės tendencijos Kauno apskrityje panašios į visos šalies. Gyventojų skaičius per 10 metų sumažėjo 67 tūkstančiais, t.y. 9,7%. Lietuvoje per tą patį laikotarpį (1994 - 2004 m.) - 9,3% (274 tūkstančiais). Gyventojų sudėtis pagal tautybę - vienalytė. Lietuvių apskrityje - 93,9% (Lietuvoje - 83,4%).

[taisyti] Miestai

Apskrityje yra 13 miestų (sąrašas pagal dydį):

[taisyti] Turizmas

Apskritis neturi pakankamai aukščiausios kokybės turistinių išteklių, tačiau turi palyginti didelį gamtinį turizmo potencialą, kurį sudaro vidaus vandens telkiniai - ežerai ir upės, miškai.

Rumšiškių liaudies buities muziejus

Iš vertingiausių ir įdomiausių gamtinių turizmo objektų, tinkamų kultūriniam ir ekologiniam turizmui, taip pat kaimo turizmui ir aktyviam poilsiui, Kauno apskrityje minėtini Kauno marių regioninis parkas, Nemuno kilpų, Dubysos regioninis parkas, Aukštadvario, Panemunių, Tytuvėnų, Krekenavos regioninių parkų dalys, viena rezervatinė apyrubė, 36 valstybiniai, 50 savivaldybių, 35 valstybinių parkų draustiniai, Nemuno, Neries, Nevėžio, Dubysos, Verknės upių slėniai. Kauno apskrityje taip pat gausu etnokultūros paveldo objektų.

Paskutiniais metais pastebimas turizmo paslaugų verslo augimas. Didėja pajamos iš atvykstamojo turizmo, taip pat didėja pajamos iš išvykstamojo turizmo. Didėja į apskritį atvykstančių turistų iš kitų šalių, ypač iš Vokietijos, Lenkijos ir kitų Europos šalių, srautas, bei vietinių turistų skaičius.

Kauno apskrities apgyvendinimo įstaigos sudaro 9,5% bendro Lietuvos įmonių skaičiaus, jose apgyvendinta 16,3% bendro šalies svečių skaičiaus. Net 82,6% svečių gyveno Kauno mieste.

[taisyti] Apskrities viršininkai

Jonas Slavinskas
Juozas Mikuckis
Konstantinas Nekvedavičius
Petras Kerpė
Pranas Morkus
Julius Čaplikas
Kazimieras Matulevičius
Vladas Sidaravičius
Jurgis Glušauskas
Vincas Paleckis
1995 m. Petras Mikelionis
1997 m. Kazys Starkevičius
2000 m. Giedrius Buinevičius
2001 m. Valentinas Kalinauskas
2004 m. Zigmantas Benjaminas Kazakevičius
2006 m. Romualdas Morkevičius

[taisyti] Nuorodos

Lietuvos apskritys

Kauno apskritis

Rodomas puslapis "http://lt.wikipedia.org../../../k/a/u/Kauno_apskritis.html"

Kategorijos: Lietuvos apskritys | Kaunas