Neringa
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
- Šis straipsnis yra apie Lietuvos miestą. Apie vardą žr. Neringa (vardas)
| Neringa | |
|---|---|
  |
|
| Valstybė: | Lietuva |
| Savivaldybė: | Neringos savivaldybė |
| Gyventojų (2006): | 3 018 |
Neringa — miestas Kuršių nerijoje, vakariniame Kuršių marių krante. Tai pats ilgiausias (apie 50 km) ir labiausiai į vakarus nutolęs miestas Lietuvoje; turi savivaldybės statusą. Savivaldybės atstovaujamoji valdžia - Neringos savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia - Neringos savivaldybės administracija.
Iš pietų į šiaurę išsidėsčiusios daug gyvenviečių: Nida, Preila, Pervalka, Juodkrantė, Alksnynė. Iš rytų miestą skalaujo Kuršių marios (krantas labai vingiuotas), iš vakarų - Baltijos jūra. Visas miestas yra Kuršių nerijos nacionaliniame parke.
Neringa ypač populiari kaip poilsio vieta. Čia yra daug aukštų smėlio kopų, Juodkrantėje - Raganų kalnas, Nidoje - Parnidžio kopa. Neringą aplanko daug turistų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų šalių, ypač — iš Vokietijos (kadangi iki Antrojo pasaulinio karo čia gyveno daug vokiečių, po karo turėjusių palikti gimtąsias žemes).
[taisyti] Savivaldybė
Neringos savivaldybė buvo įkurta 1961 metais, sujungus penkias gyvenvietes — Alksnynę, Juodkrantę, Nidą, Pervalką ir Preilą. Savivaldybėje yra 2 seniūnijos — Juodkrantės ir Preilos-Pervalkos (pastarosios seniūnas yra Preiloje).
1997 m. vasario 18 d. Prezidento dekretu patvirtintas miesto herbas.
[taisyti] Istorija
Ten kur plačia šakota delta pasibaigia Nemunas, tyvuliuoja Kuršių marios, nuo jūros atitvertos balto smėlio pylimu — nerija.
Nerija — jauniausia mūsų pajūrio sausuma. Prieš penkis šešis tūkstančius metų jos čia visai nebuvo, tik kur ne kur virš vandens pūpsojo salų viršūnės — slypėjo povandeninė sekluma. Sauja po saujos ant šios seklumos kaupėsi smėlio grūdeliai, užpildydami tarpsalius, keldami baltą pylimą. Pradžiūvusį smėlį vėjas pustė į kauburėlius, iš kurių augo kopos, ištisi kopagūbriai, pradėjo želti žolė, augti medžiai.
Ne visada kopos buvo tokios ramios, apaugusios vešliais miškais. XVI—XVII a. miškus per daug iškirtus, velėna suiro, ir vėjas ėmė gainioti smėlį po neriją. Pažeme nešami smėlio grūdelių miriadai gludino medžių kamienus, palikdami juos be žievių, sužalotus. Anie medžiai krito, atėjo eilė kitiems. Nuo jūros link marių artėjo smėlio kopos, tarsi nepermaldaujama banga pasiglemždamos miško likučius. Galiausiai grėsmingų, iki tol nematytai aukštų smėlio vėpūtinių atbrailos pakibo virš pamario kaimelių. Žmonėms teko palikti smėlyje skęstančias trobas ir keltis kitur. Keturiolika kaimų buvo palaidota. Dabartinių baltų kalvų pamatuose liko dūlėti kiemai, sodai, kapai.
Bet smėlio pūgos neišgąsdino pamario gyventojų. Jie pamėgino sustabdyti baltąją grėsmę, pasiryžo atkurti užuovėją nerijos gyvenimui. Ties Nida to didelio reikalo pradžią padarė pašto stoties tarnautojas G. D. Kuvertas, apželdindamas Urbo kalvą. Pasodino iš Vakarų Europos atvežtas kalnų pušaites, jas kruopščiai prižiūrėjo, skatindamas ir kitus tęsti šį darbą.
Iki XX a. pradžios gyvenvietės buvo tik žvejų kaimai. Po Pirmojo pasaulinio karo jose pradeda lankytis vasarotojai. Čia juos traukia nepaprastai gražus ir savitas gamtovaizdis: pustomo smėlio kopos, puikūs paplūdimiai.
Neringos klimatas palankus žmogaus organizmui grūdinti. Šilčiausias — rugpjūčio mėnuo, jo vidutinė temperatūra — apie 17°C. Čia daugiau giedrų dienų, negu Vidurio ar Rytų Lietuvoje. Vyrauja pietvakarių bei šiaurės vakarų vėjai. Poilsiavietės išsidėsčiusios rytinėje nerijos dalyje, prie Kuršių marių, ir nuo jūros vėjų jas saugo didžiųjų kopų gūbrys, apaugęs mišku.
Neringa - retas gamtos bei žmogaus darbo derinys: čia savita sodybų architektūra, įdomi, tik pamario kraštui būdinga namų puošyba. Liaudies architektūros statiniai baigiami restauruoti ir pritaikomi šių dienų poreikiams.
Nepaprastai graži Neringos gamta, nepakartojama jūros, marių, miško ir pasakiškų smėlio kalnų — kopų — harmonija. Didžiulį įspūdį palieka Parnidžio kopa ties Nida. Nuostabi panorama atsiveria nuo didžiulės nejudrios kopos, iškilusios 68 m virš jūros lygio ties Preila. Kuršių marių pakrantė išdabinta iškyšuliais, puikūs Baltijos pajūrio paplūdimiai.
1997 m. vasario 18 d. Lietuvos Prezidento dekretu patvirtintas Neringos herbas.
